Neišmokę mokyklos suole vėliau mokosi iš savo nuostolių
„Lietuvos Junior Achievement“ projektų vadovė Jūratė Raudoniūtė teigė, jog Lietuvoje ir suaugusiųjų finansinis raštingumas yra gana žemas, todėl svarbu pradėti vaikus mokyti elgtis su pinigais kuo jaunesniame amžiuje.
„Vaikus svarbu mokyti, iš kur atsiranda pinigai, kokios egzistuoja profesijos, štai darbdaviai, verslininkai, moka savo darbuotojams atlyginimus, o kas moka gaisrininkui, kad jis atvažiuotų kilus gaisrui?“ – pamokose keliamus klausimus vardijo J. Raudoniūtė.
Stingant finansinio raštingumo vėliau jau suaugusieji gali įklimpti į skolas, neįvertinti palūkanų „svorio“ ir skolos dydžio, jiems sudėtinga apskaičiuoti savo socialinio draudimo įmokas, kyla sunkumų imant paskolą, pavyzdžiui, įvertinti, kurioje finansų įstaigoje sąlygos geriausios.
„Paprasčiausias pavyzdys: šįmet vyksta pensijų reforma ir dauguma suaugusiųjų prisipažįsta, kad nesupranta, kas ir kaip keičiasi, kaip viskas veikia. O juk šis sprendimas turės didžiulės įtakos jų ateičiai“, – kalbėjo J. Raudoniūtė.
Pradinių klasių moksleiviams skirtą programą „Mano bendruomenė“ sudaro 5 užsiėmimai, „Lietuvos Junior Achievement“ organizacija suteikia visas šioms pamokoms reikalingas priemones. Dauguma užsiėmimų remiasi žaidimo forma: statomas svajonių miestas, mokiniai vaidina profesijas, įsijaučia į kepyklos darbą, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Pradinukai vienam užsiėmimui „virs“ verslininkais, įmonių vadovais arba architektais
Kol kas programa bus išbandoma 10-yje šalies mokyklų, pagal ją bus mokomi visų 4 pradinių klasių (t. y. skirtingo amžiaus) pradinukai, kad būtų galima įvertinti, kokią dalį pamokų turinio vaikai suprato, kas jiems buvo aišku, o kas – galbūt per sudėtinga.
„Mes didelį dėmesį skiriame poveikio matavimui, tad mokslininkė, kuri daugelį metų bendradarbiauja su „Junior Achievement“, atliks tyrimą, apklaus tiek mokytojus, tiek moksleivius, tiek jų tėvus prieš ir po užsiėmimų, pamokų. Viliamės gerų rezultatų. Tikimės, kad po išbandymo ši programa bus įgyvendinama visose Lietuvos mokyklose“, – sakė J. Raudoniūtė.
Viena iš mokyklų, nusprendusių pagilinti savo pradinių klasių moksleivių finansinio raštingumo žinias – Panevėžio Alfonso Lipniūno progimnazija.
Šios progimnazijos pradinių klasinių mokytoja metodininkė Danguolė Kviliūnienė dalyvavo ką tik įvykusiuose pedagogų mokymuose, skirtuose pasiruošti šiai programai.
„Sužavėjo organizatorių pozityvi bendrystė, noras dalintis idėjomis, charizmatiškos lektorės. Labai patiko, kad mokoma ir įtraukiant praktiškai. „Tapome“ verslininkais, įmonių vadovais, įmonių darbuotojais, įvairių profesijų atstovais, mokiniais, kūrėme ir projektavome savo miestą, dalyvavome referendume „Kad visiems mokykloje būtų gera“, žaidėme žaidimus. Situacijos realios ir orientuotos į galimas ar esamas problemas“, – sakė D. Kviliūnienė.
Ji teigė pastebėjusi dideles moksleivių finansinio raštingumo spragas, todėl progimnazijos komanda nusprendė dalyvauti programoje. Mokytojos nuomone, finansinis raštingumas būtinas norint saugiai ir patogiai jaustis kasdieniniame gyvenime, tai neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo ir ateities dalis.
„Šiandieniniams vaikams trūksta gebėjimo prisitaikyti prie pokyčių, priimti individualius finansinius sprendimus. Pagalbos šviečiant vaikus finansinio raštingumo klausimais iš mūsų tikisi ir tėvai. Mokau trečiokus ir tikrai visos programos „Mano bendruomenė“ temos yra jiems aktualios. Bet nujaučiu, kad jiems labiausiai patiks trečiasis užsiėmimas „Darbas įmonėse ir valstybės institucijose“. Progimnazijoje dažnai rengiame muges, mokomės užsidirbti, aukoti, gaminti, taupyti... Tad vėliau šio užsiėmimo įgūdžiai labai pravers. Jau esu sukūrusi „ekus“, kuriuos mokiniai turės užsidirbti, taupyti. Ir paskui už ekskursiją bus galima susimokėti tik „ekais“, – idėja kaip papildyti moksleivių finansinio raštingumo ugdymą dalinosi D. Kviliūnienė.
Mokytojos nuomone, užsiėmimai apie bendruomenės narius, nedidelės kepyklos darbą, svarbų piliečių balsavimo procesą priimant sprendimus, pinigų srautus tinka ne tik pradinių klasių, bet ir paruošiamųjų grupių bei 5–6 klasių moksleiviams.
„Programą galima dėstyti per įvairių dalykų pamokas, neformaliojo švietimo užsiėmimus, nes aiškios tarpdalykinės sąsajos, integracija. Tereikia mokytojo kūrybiškumo ir geranoriškumo. Dar kartą noriu padėkoti šios programos iniciatoriams bei mokymų organizatoriams už mokymus, pozityvią bendrystę ir idėjas!“ – pokalbį užbaigė D. Kviliūnienė.
Finansinio raštingumo galima mokyti net per muziką
Radviliškio Vinco Kudirkos progimnazijos mokytojas Lauras Gaubas netrukus pasitiks po vasaros sugrįžtančius trečiokus. Kalbėdamas apie įspūdžius po programos „Mano bendruomenė“ mokymų jis taip pat pasidalino savo įžvalgomis apie šiuolaikinių vaikų finansinį raštingumą.
„Mokykloje pradėjau dirbti visai neseniai – prieš metus. Man buvo šiek tiek siurprizas, kad į mokyklą sugrįžta tokie pamatiniai dalykai – esminiai, turbūt nuo kokių Antikos laikų: tai filosofija, psichologija, šeimos santykiai. Todėl kai tik išgirdome, kad egzistuoja projektas „Mano bendruomenė“, nedelsdami nutarėme dalyvauti. Po mokymų dar kartą įsitikinau: man patinka šio projekto esmė“, – kalbėjo L. Gaubas.
Pradinukai dar neturi atskirų finansinio raštingumo pamokų – šių įgūdžių gali minimaliai pasimokyti nebent per kitas pamokas.
„Finansinį raštingumą galima, žinoma, susieti su matematika, tačiau taip pat – ir su muzika (mokymų metu mes, pavyzdžiui, repavome), ir su daile (vaikai gali piešti savo namų ūkį). Iš tiesų man labai patiko, kad galima finansinį raštingumą pritaikyti bet kokios pamokos metu“, – sakė pašnekovas.
Jo nuomone, matematikos, lietuvių kalbos ir ekonomikos pagrindus vaikai turėtų gauti būtent pradinėse klasėse.
„Šiuo metu apie ekonominius dalykus pradedama kalbėti 5–8-oje klasėse – bet koks bus iš to moksleivio „verslininkas“, jei jis nežino, kas yra procentai ir palūkanos? Jie įsivaizduoja verslą taip, kad tai yra lengva ir galima daug pinigų uždirbti“, – šypsosi pradinukų mokytojas.
Pirmieji ekonominiai sprendimai – nusipirko kelmą su kirviu
Kadangi antrokams-trečiokams viskas yra įdomu, toks amžius yra tinkamas metas pradėti kalbėti apie pinigus, jų srautus.
„Turbūt kiekvienas iš tėvelių irgi norėtų, jog vaikas mokėtų elgtis su pinigais. Sutikčiau galbūt tik su tuo, kad galbūt pavienės temos, užduotys bus pirmųjų klasių mokiniams šiek tiek per sudėtingos. Tačiau bendrai finansinio raštingumo programa, sakyčiau, yra tokia labiau pažintinė – einama per vizualizacijas, plakatus, filmukus, išmaniąsias programėles“, – svarstė L. Gaubas, kuris nuo naujųjų metų pradžios savo progimnazijoje ves ir „Jaunojo finansininko“ būrelį.
Mokytojo nuomone, jo judri ir rankų darbą mėgstanti būsimų trečiokų klasė labiausiai mėgausis svajonių miesto iš kartono dėžučių statybomis.
„Kita vertus, galima pamokas savaip papildyti. Aš pažįstu savo klasę – jiems norisi daugiau piešti, karpyti, klijuoti, tartis, derėtis. Ir pačią neįdomiausią pamoką papildžius bandymais, pašokimais, padainavimais galima prikaustyti jų dėmesį. Teorinis kalbėjimas vaikams yra neįdomus: užtenka 5-10-ies minučių ir jau matai, kaip žvilgsniai krypsta pro langą...“ – šypsojosi L. Gaubas.
Pradinių klasių mokytojas jau dabar pastebi kai kurias savo mokinių klaidas leidžiant pinigus.
„Mūsų mokykloje vyksta vadinamasis „kermošius“, kuriame vaikai prekiauja, pavyzdžiui, iškepa keksiukus, pardavinėja, kiekviena klasė turi savo suolą – prekystalį. Matau, kad jie, pardavę savo gaminius, eina pas kitus pardavėjus ir perka praktiškai bet ką. Panašu, kad smagu tiesiog išleisti pinigus. Vienas mano berniukas nusipirko kelmą, į kurį įkirstas kirvis. Prie gretimo prekystalio, vos pardavęs savo keksiukus. Po to jau apėjo kitus pardavėjus – „oi, gal dar ir to norėjau...“. Matau, kad vaikai neturi suvokimo, kad tuos pinigus galima ir ilgiau kišenėje palaikyti“, – šypsosi L. Gaubas.
Jis stengiasi finansinį raštingumą sujungti ir su žmogiškais santykiais – kai mokiniai grįžta iš netoliese esančios arenos, su tuščiais šokoladukų popierėliais ir karšto šokolado puodeliais, mokytojas klausia: „O kaip tavo mamytė jaustųsi, sužinojusi, kad vietoj normalaus maisto prisigėrei karšto šokolado už jos duotus pinigus?“
L. Gaubas svarsto, jog gyvenime iš tiesų naudosimės matematikos, lietuvių kalbos ir fizikos pagrindais, tačiau netgi turėdami magistro ar daktaro mokslinį laipsnį, turime mokėti tiek išlaikyti santykius su žmonėmis, tiek elgtis su savo finansais.
