Jeigu iki šiol keliautojai mūsiškės Palangos kainas lygindavo su Turkija ir sakydavo, kad ten gerokai pigiau – nuo šiol šita dainelė turėtų pasikeisti. Tiems kainų lygintojams būtina nuvykti į Gruziją, šioje Kaukazo šalyje gerokai pigiau. Todėl kai kurie gruzinai mus, atvykusius iš Lietuvos, netgi laiko turtuoliais. Nesvarbu nei jūsų užimamos pareigos, nei tai, kaip esate apsirengę – vardiniais rūbais ar paprastai. Jeigu lietuvis – vadinasi, gali daug ką sau leisti. Taip jie galvoja. Tokią dainelę viešėdamas šios šalies sostinėje Tbilisyje girdėjau visur: tiek kavinėse, tiek parduotuvėse, viešbutyje. O labiausiai manimi džiaugėsi privatūs paplūdimių klubai, kuriuose užsieniečiai lankosi retai. Ir jeigu užsuka bent vienas – ten dirbantiems jau iškart šventė.
Dažniausiai keliaujantys atostogauti į Gruziją renkasi poilsį Batumyje, mieste prie Juodosios jūros. Ten suvažiuoja aplinkinių šalių turistai, svečiai iš viduriniosios Azijos, daug lenkų, ir vis daugiau lietuvių. Didžiulis srautas žmonių, žinoma, po truputį kelia kainas, todėl Batumyje jos kiekvieną sezoną vis labiau pučiasi. Taip pat ten atsiranda ir kitokių problemų: būna savaitgalių, kai nelieka padorių vietų nakvynei, restoranuose tenka kovoti dėl laisvo staliuko, o pliažuose neįmanoma rasti ramybės.
Štai tada, tie, kas Gruzijoje lankosi pirmą kartą – keiksnojasi, kad jiems čia atostogauti ne visai patinka.
Be reikalo tie pykčiai, visai nereikia keikti šios puikios ir labai svetingos šalies. Tiesiog siūlau kiek plačiau pažiūrėti ir rinktis ne vien tik Batumį. Iš pačių gruzinų išgirdau rekomendaciją atostogauti šalies sostinėje. Tbilisis neatsilieka nuo kurortinių miestų ir vis labiau plečia savo pasiūlą. Čia nuolat atsidaro nauji viešbučiai, ir jie vis įspūdingesni: su baseinais ant stogų, su ypatingais SPA, kazino ir kitais traukos objektais.
Nakvynės kaina Tbilisyje beveik visuomet mažesnė nei Batumyje ar šalia šio kurorto esančiuose miesteliuose. Ypatingai privačiame sektoriuje, nuomojantis butą ar kambarį pas žmones. Sunku patikėti, kad viena naktis žmogui kai kur nekainuoja net penkių eurų. Patys pigiausi variantai internete neskelbiami, jų reikia važiuoti ieškoti į centrinę Tbilisio traukinių stotį, ten mindžikuoja bobulytės ir medžioja turistus. Pirminę kainą visuomet pasako didesnę, bet jeigu mokate derėtis – ją stipriai galite sumažinti ir sutaupyti.
Iš Vilniaus į dabar jau Sakartvelu vadinamos Gruzijos sostinę skridau su „Airbaltic“. Ši kompanija siūlo greitus, jungiamuosius skrydžius per Rygą. Reisai vykdomi kiekvieną vakarą. Pavyzdžiui, penktadienį po darbų galite išskristi, o sugrįžti sekmadienį naktį. Nors ne, Tbilisiui reikia daugiau laiko, siūlau bent trijų ar keturių parų kelionę, o geriausia – pailsėkite visą savaitę. Na, bet čia jau pagal savo užimtumą, dėliokitės skrydžius kaip patinka, ir, žinoma, rinkitės geriausią kainą.
Kritikai sakys, kad šis didelis, beveik pusantro milijono gyventojų turintis miestas toli nuo jūros. Taip, tikros jūros Tbilisyje nerasite, bet tam šio miesto gyventojai turi net gi kelias atsvaras. Atskleisiu, kur ilsisi patys miestiečiai. Pasirodo, miestą supančiuose kalnuose yra keli ežerai, kurių iki šiol dauguma turistų nežinojo ir nelankė.
Jei paklausite, bet kurio praeivio Tbilisyje, kur galima atsipalaiduoti ir pabūti gamtoje eilinę dieną ar savaitgalį, dauguma pasakys „važiuok į Kus Tba“. Taip vietos kalba vadinamas Vėžlių ežeras (Turtle lake – angl.). Būtent Kus Tba reikia sakyti ir taksi vairuotojams, jei norite ten patekti. Nuo miesto centro vos dvidešimt minučių automobiliu, taksi kaina turėtų būti ne didesnė nei 4 eurai. Viešuoju transportu taip pat įmanoma atvykti, bus pigiau, bet ilgiau užtruksite.
Patogus, pigus ir greitas būdas patekti į Vėžlių ežerą yra funikulierius. Kainuoja apie trisdešimt euro centų. Funikulierius renovuotas šiemet, tad net bijantiems aukščio ir nepasitikintiems gruziniška technika baimės priepuolių kilti neturėtų. Galima ir nueiti vaizdingu maršrutu nuo Vake parko per mažiau nei valandą. Tiesa, tam reikia būti fiziškai pasiruošusiam, teks įveikti kelis kalniukus. Be to, siūlau pasisaugoti gyvačių, jų ten pasitaiko įvairių: ir nuodingų, ir visai nepavojingų.
Vėžlių ežeras yra įspūdingoje vietoje – kalno papėdėje, apsuptas laukinės gamtos, miškų. Tikrai labai graži vieta ir palyginus su visu Tbilisiu ten visiška ramybė net ir pačią karščiausią dieną. Aš šią pakrantę lankiau sekmadienio vidurdienį, kai termometras rodė 32 laipsnius karščio. Atrodo, ideali diena saulės vonioms, maudynėms, poilsiui. Bet aplink ežerą įsikūrusiuose paplūdimio klubuose buvo vos keli svečiai. Visuotinės apklausos nedariau, bet man pasirodė, kad ir tie keli – vien tik vietiniai. Turistams ši vieta dar paslaptis.
Dėl to verkti nori paplūdimio klubų personalas. Užsieniečių jie laukia kaip didžiausio išganymo, nes pailsėti atvykę gruzinai beveik neišleidžia pinigų. Ten dirbantys padavėjai sakė, kad ilsėtis prie ežero vietiniams yra brangoka, todėl ir tuščia. Gultas visai dienai čia kainuoja 10 larių, vietinių pinigų. Konvertavus į mūsų pinigus tai būtų 3 eurai. Pastoviems lankytojams dar ir nuolaidos taikomos, ne tik gultui, bet ir maistui bei gėrimams, bet tai lankytojų stipriai nevilioja. O su užsieniečiais čia net juokaujama: tik už 3 eurus ilsėsitės kaip ponai.
Savo gražų vardą ežeras gavo dėl vėžlių, kurių čia anksčiau buvo labai daug. Dabar jų kur kas mažiau, bet pasitaiko vieną kitą pamatyti, jeigu šypsosi sėkmė.
Prie Vėžlių ežero yra ne vienas paplūdimio klubas, daug kavinių. Atvykėliai gali rinktis, kur jiems jaukiau ir gražiau. Konkurentai vis gerina sąlygas, bando svečius prisivilioti įvairiais būdais: samdo didžėjus, šokėjas, rengia vakarėlius ir panašiai.
Padavėjai sako, kad būtent sutemus, kai prasideda linksmoji muzikinė dalis – situacija čia kiek pagyvėja. „Daugelis renkasi po darbų, kai saulė ima leistis“, – paaiškino man.
Kol gruzinai skundžiasi, kad ilsėtis yra brangu – paplūdimio klubai kviečia turistus. Administratorius sakė žinantis, kad lietuviai yra dosnūs, pinigų neskaičiuojantys, todėl jų labai laukia. „Koks jūsų šalyje yra minimumas“, – paklausė manęs. Pasakiau, kad virš 400 eurų. Tas žmogelis, kad išpūtė akis, ir dar kartą pasitikslino, ar tikrai tai yra mažiausia alga pas mus šalyje? Liepė visus kviesti į Tbilisį, juk po 3 eurus dienai, net mažiausiai uždirbantys gali sau leisti.
Pavalgyti prie Vėžlių ežero galite taip pat nebrangiai. Tiesa, siūlau rinktis ne paplūdimio klubų meniu, o aplinkui esančias užkandines ir kioskelius. Skanus, riebus, dar karštas chačiapuris čia kainuoja mažiau nei vieną eurą. Tradiciniai chinkaliai – tokie garinti koldūnai su mėsa – penkių vienetų porcija apie eurą, arba vos vos daugiau. Brangiausias malonumas, kurio pirkti tikrai neprivalote – tai šviežiai spaustos granatų sultys. Už jas pardavėjai kai kur prašo nuo 3 iki 5 eurų, jeigu taupote – nereikia čia taip „taškytis“. Bet jeigu gerai uždirbate – būtinai paimkite paragauti, tos sultys yra stiklinė stebuklo.
Beveik su plojimais lietuvius sutinka ir prie kitame Tbilisio gale esančios Tbilisio jūros (Tbilisi Sea – angl.). Taip vadinamas antrasis, daug didesnis miesto apylinkėse esantis vandens telkinys. Tai, ką Tbilisio gyventojai vadina jūra, iš tiesų yra dirbtinis ežeras arba rezervuaras. Jis iškastas 1953 metais tam, kad aprūpintų miestą vandeniu. Ir iš karto tapo mėgstama poilsio vieta. Nors ilgai aplinkui nebuvo jokių normalių poilsio bazių, žmonės tiesiog gulėdavo ant atsineštų rankšluosčių ir to pakako. Tik vėliau viskas ėmė gėrėti.
Čia padaryta viskas, kad tik aplinka primintų tikrą pajūrio kurortą. Keli paplūdimiai, trys baseinai, vandens čiuožykla, galimybė pasismaginti ant vandens slidžių, buriuoti, važinėtis vandens dviračiais, nardyti, veikia baras, kavinės. Prie apsaugos vartų teks susimokėti 15 larių už žmogų, mūsų pinigais tai būtų 5 eurai. Už šį mokestį gausite nemokamą gultą prie kurio tik norite baseino, arba tiesiai ant „jūros“ kranto. Rankšluostį atsivežkite savo, arba teks nuomotis už papildomą mokestį. Įvažiavus į privatų paplūdimio klubą – čia galite praleisti visą dieną. Ypač šioje vietoje patiks tėvams su mažais vaikais, specialiai jiems čia veikia daug nemokamų atrakcijų.
Nors įėjimas į šį paplūdimio klubą čia brangesnis – poilsiaujančių gerokai daugiau nei prie Vėžlių ežero. Pasirodo, paslaptis paprasta, žmonės nori visai ne vandens telkinių, o baseinų. Juose maudytis gruzinams patinka daug labiau. Baseinas vietos žmogui reiškia šiokią tokią prabangą, o kai gyveni skaičiuodamas kiekvieną centą – tokie prabangos elementai tikrai labai pradžiugina.
Daugelis svečių į paplūdimio klubą atsitempia pilnus maišus maisto produktų ir gėrimų, nesivaržydami ant savo gultų tepasi sumuštinius, graužia prisirpusius pomidorus ar tik ką nuskintą persiką.
Vietiniuose baruose ir kavinėse eilių nebūna, mat juose daugiausia apsiperka tik atvykėliai turistai, kurių nebūna nedaug. Tiesa, aptarnavimas labai lėtas, tad kol barmenė suplaks kokteilį, ar supjaustys jūsų užsakytą arbūzą – gali praeiti net ir dvidešimt minučių.
Poilsiautojams, lankantiems Tbilisio jūrą, vietiniai rekomenduoja užsisakyti pasiplaukiojimą kateriu arba jachta. Tiksli kaina priklauso nuo jūsų derybinių sugebėjimų, ji gali svyruoti nuo 10 iki 40 eurų už kelių valandų pasiplaukiojimą porai žmonių.
Sako, kad pats gražiausias plaukimo laikas – saulėlydis. Vietiniai su savimi pasiima gitarą arba kokį kitą instrumentą ir plaukiodami traukia ilgesingas dainas. Gruzinai tikrai moka būti romantiški. Tą, beje, tikrai pastebės lietuvaitės merginos, ypač jeigu atostogaus be vaikinų. Tikras gruzinas nepraleis jokios gražuolės nepasakydamas komplimento. Būtų gražu jiems atsakyti tą patį, bent pagirkite jų plaukuotas krūtines. Nes ko jau ko nekenčia vietiniai – tai nemandagių ir nedėkingų. Nepasirodykite tokie.
Gruzinai labai draugiški žmonės, lankydami aplink Tbilisį esančius paplūdimio klubus nesivaržykite pakalbinti vietinių, paklausinėti to, kas jus domina. Jaunoji karta puikiai kalba angliškai, vyresni moka rusiškai.
Sužinoję, kad atvykote iš Lietuvos – kiekvieną kartą išgirsite komplimentą. „O, jūs mūsų draugai“, –sakys jie. Ir kartais net kuo nors pavaišins. Tiesa ne visi, gali pasitaikyti ir tokių, kurie norės iš jūsų užsidirbti. Bet čia jau kita istorija.
Kitos Tbilisio ypatybės, įdomiausios vietos – jau netrukus DELFI Kelionėse.
