Aplodismentai – Vilniui
Vilnius – 19-tas, Kaunas – 53-čias, Klaipėda – 83-čia – tokiose pozicijose, analizuojant 2018 m. duomenis, tarp 120-ies tirtų Vidurio bei Rytų Europos miestų pagal didžiausią pasiturinčių šeimų (namų ūkių) skaičių atsidūrė didieji Lietuvos miestai.
Skelbiama, kad lyginant su 2013-aisiais, pasiturinčių šeimų, kurių metinės pajamos viršija 150 tūkst. dol. (135 tūkst. Eur) atskaičius mokesčius, Vilniuje išaugo nuo 3,1 tūkst. iki 4,5 tūkst., o tai yra net 45 proc.
Šįkart Vilnius į kaulus įkrėtė ir Talinui bei Rygai. Kaip rodo duomenys, Taline tokių gyventojų per penkmetį (2013-2018 m.) nuo 2,8 tūkst. padaugėjo iki 3,8 tūkst. (36 proc.). o Rygoje – nuo 2,7 tūkst. iki 3,6 tūkst. (33 proc.).
Tiesa, kaip atskleidė skaičiai, ne prasčiau sekėsi ir kitiems didiesiems Lietuvos miestams. Juose taip pat buvo fiksuojamas pasiturinčiųjų skaičiaus augimas.
Štai Kaune nuo 2013-ųjų turtingųjų daugėjo 36 proc. ir 2018-aisiais jų skaičius pasiekė 1,5 tūkst. šeimų, Klaipėdoje – 33 proc. iki 800 namų ūkių, Panevėžyje – 33 proc. iki 400, Šiauliuose buvo fiksuojamas 0 proc. augimas. Tiek 2013-aisiais, tiek 2018-aisiais mieste gyveno 400 pasiturinčių šeimų.
Kaip DELFI pasakojo „Euromonitor International“ (EI) miestų analitikas Fransua Vytautas Razvadauskas, tendencija, kurioje matomas turtingųjų augimas, buvo fiksuota beveik visuose Vidurio ir Rytų Europos regiono miestuose.
„Greičiausias augimas Vidurio bei Rytų Europos regione 2013 – 2018 m. buvo Rumunijos bei Bulgarijos miestuose.
Bukarešte, Rumunijos sostinėje, turtingų namų ūkių skaičius augo net 70 proc. – tai buvo sparčiausiai šia prasme augantis didmiestis Vidurio bei Rytų Europos regione.
Pasiturinčių namų ūkių skaičius augo beveik visur, tačiau blogesnės tendencijos fiksuojamos Rusijos bei Ukrainos miestuose“, – sakė jis.
Duomenys rodo, kad nors 2018 m. Maskva išlieka miestu, kuris pagal turtinguosius visame sąraše užimą pirmąją vietą, nuo 2013-ųjų pasiturinčių namų ūkių čia mažėjo 14 proc. (2013 m. – 142,7 tūkst., 2018 m. – 123,3 tūkst. šeimų).
„JAV, ES ir kitų šalių įvestos sankcijos Rusijai dėl 2014 m. karinės intervencijos Ukrainoje, turėjo neigiamą įtaką šalies ekonomikai ir turtingų namų ūkių skaičiui“, – priežastis aiškino analitikas.
Antroje vietoje po Maskvos atsidūrė Sankt Peterburgas (26,8 tūkst. šeimų), o trečią vietą užėmė Praha (20,5 tūkst.). Toliau rikiavosi Budapeštas bei Varšuva, atitinkamai su 16 ir 15,3 tūkst. pasiturinčių gyventojų.
Paaiškino tendenciją ir pateikė prognozes
Įmonės miestų ekonomikos analitikas ir projekto vadovas Kasparas Adomaitis aiškino, kad taip stipriai paaugti Vilniaus bei kitų didžiųjų Lietuvos miestų turtingųjų skaičiui labiausiai padėjo stiprėjanti šalies ekonomika.
„Per 2013 – 2018 m., palyginamosiomis kainomis, BVP vidutiniškai augo 3,1 proc. per metus, beveik dvigubai didėjo tiesioginės užsienio investicijos, mažėjo nedarbo lygis ir 8,7 proc. išaugo darbo jėgos produktyvumas.
Visa tai lėmė bendrą namų ūkių pajamų padidėjimą (17 proc.), o tai natūraliai paaugino ir turtingų namų ūkių skaičių“, – tendenciją aiškino specialistas ir pridūrė, kad turtingų namų ūkių skaičius augo netgi dar sparčiau nei būtų galima tikėtis vertinant vien vidutinį šalies ekonomikos augimą.
Jo teigimu, tendenciją lėmė ir tai, kad galima stebėti, jog gyventojai ir toliau koncentruojasi didžiuosiuose miestuose, ypač Vilniuje, o tai taip pat prisideda prie spartaus turtingų namų ūkių augimo miestuose.
K. Adomaitis paprašytas pateikti tolimesnę prognozę teigė, kad Lietuvos miestai ateinančius penkerius metus ir toliau rodys tvirtas pasiturinčių namų ūkių augimo tendencijas.
„Remiantys mūsų prognozėmis, turtingų šeimų skaičius Vilniuje 2018-2023 metų laikotarpiu augs dar 56 proc. ir Vilnius bus tarp sparčiausiai augančių miestų Rytų Europoje.
Kiti Lietuvos miestai augs šiek tiek lėčiau: Klaipėda – 50 proc., Kaunas – 47 proc., o Panevėžys ir Šiauliai – po 50 proc.“, – prognozavo specialistas ir tikino, kad Lietuvos didmiesčių augimas smarkiai pranoks net kaimyninių šalių sostinių augimą.
„Rygoje turtingųjų daugės 28 proc., Taline – 21 proc., Varšuvoje – 20 proc., Budapešte – 19 proc. ir Prahoje – 19 proc.“, – teigė analitikas.
Uždirbame daugiau
Remiantis naujausiais „Sodros“ duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis Lietuvoje didėjo 9 proc. ir kilo iki 1252 Eur neatskaičius mokesčių.
„II šių metų ketv., darbuotojų, dirbusių visą mėnesį pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, didėjo 9 proc. arba 102 Eur.
Tai reiškia, kad pajamos, gaunamos į rankas, padidėjo 14 proc. arba 98 Eur. Taigi II-ąjį šių metų ketv. matėme spartesnį darbo pajamų augimą nei pirmąjį ketvirtį, kuomet buvo fiksuotas 8 proc. augimas“, – anksčiau spaudos konferencijoje sakė „Sodros“ statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė Ieva Valeškaitė DELFI tvirtino, kad išties galima matyti, jog bendrai šalyje augant žmonių pajamoms, gyventojai sau leisti gali daugiau, tačiau dažnai didėjant uždarbiui – didėja ir jų poreikiai.
„Pavyzdžiui, atsiranda noras savaitę atostogauti pajūryje, bet ir norisi, kad tas pajūris būtų Turkijoje ar Graikijoje.
Pajamoms augant dažnai vartojama tiek pat, tačiau – geresnės kokybės daiktų“, – sakė ji ir pridūrė, kad štai ir diskusijos apie skurdą vis dažniau sukasi ne kaip apie absoliutų, o kaip apie pajamų nelygybę.
„Tai rodo, kad gyvename vis geriau ir tai, ką anksčiau laikėme nepasiekiama prabanga, šiandien dažnai yra kasdienybės dalis.
Jei automobilis, mobilusis telefonas ar asmeninis kompiuteris kažkada buvo tolima svajonė, šiandien juos turi dauguma“, – kalbėjo I. Valeškaitė.
„Du broliai“: klientų daugėja
Augant turtingųjų skaičiui didžiuosiuose Lietuvos miestuose DELFI pasiteiravo, ar kokius pokyčius rinkoje pajuto ir prabangių prekių prekyba užsiimantys verslininkai.
Tiesa, „Du broliai“ vadybininkas Andrius Jankauskas pastebėjo, kad apibrėžti, kas yra prabangios prekės, labai sunku, mat jų pirkėjai – didesnes pajamas gaunantys žmonės, todėl jiems apsipirkimas tokioje parduotuvėje nėra prabanga, o tiesiog įprastas dalykas.
„Tai jiems tas pats, kas jums ar mums namie turėti karštą vandenį. Tie žmonės tikrai neleidžia paskutinių savo pinigų drabužiams“, – aiškino jis.
Visgi vadybininkas teigė pastebėjęs, kad klientų srautas parduotuvėse jau kuris laikas auga, o šiandien didžioji klientų dalis – lietuviai.
„Mes matome, kad daugėja mūsų klientų, o ypač, lietuvių. Jų šiandien – apie 70-80 proc.“, – apie lietuvių ir užsieniečių klientų pasiskirstymą tinkle „Du broliai“ sakė A. Jankauskas, o paprašytas įvardyti sumą, už kurią parduotuvėje, kaip pavyzdys, galima įsigyti marškinėlius, nurodė, kad jų kaina prasideda nuo 100 Eur.
Vyras užsiminė, kad parduotuvėje dažnai apsiperka nuolatiniai pirkėjai, tačiau pabrėžė, kad pastaruoju metu yra pastebimos ir naujos tendencijos.
„Dabar dažnai užsuka ir jaunimas, pastebime, kad ateinantys žmonės jaunėja“, – sakė jis.
Įmonė šiandien atstovauja 30 prekės ženklų, tarp kurių, ir populiariausi: „Gucci“, „Prada“, „Giorgio Armani“, KENZO ir kt.
Pajuto ir NT rinka
Nekilnojamo turto analitikas ir VšĮ „Real Data“ direktorius Arnoldas Antanavičius sutiko palyginti ir tai, kaip bėgant metams keitėsi NT sandorių sumos.
Jo teigimu, jei akį užmestume ir palygintume 2017 ir 2018-uosius pagal tai, kokią pinigų sumą žmonės išleido būstui, būtų galima matyti, kad sumos kopia aukštyn.
„Galbūt jos nėra labai drastiškos, bet jeigu prieš 6 metus populiariausias pirkinys buvo nuo 40 iki 60 tūkst. Eur Vilniuje, tai dabar matome tendenciją nuo 60 iki 80 tūkst. ir daugiau.
Taip pat daugėjo ir sandorių, kai išleidžiama daugiau nei 100 tūkst. Eur“, – pastebėjo jis.
Tokioms tendencijoms, kaip tikino, daugiausia įtakos turėjo augantys atlyginimai, mat tai žmonėms leidžia daugiau pinigų pasiskolinti ir iš bankų, tačiau brangesni projektai, vystomi didžiuosiuose miestuose, taip pat susilaukia ir vis daugiau klientų dėmesio.
A.Antanavičiaus teigimu, brangiausių projektų kainos Vilniaus mieste siekia apie 5-6 tūkst. Eur už kvadratinį metrą, o Nidoje bei Palangoje kainos dar aukštesnės, mat yra projektų, už kurių kv.m. prašoma ir 7 tūkst. Eur.
Įgėlė valdžiai
Analitikė Ieva Valeškaitė teigė, kad visų pagrindinis tikslas turėtų būti toks, kad pasiturinčių šeimų Lietuvoje daugėtų, tačiau šiuo metu valdžios politika einanti priešinga kryptimi.
„Kai progresinius mokesčius turintys danai, švedai, kelia karteles, nuo kurios įsijungia didesnis pajamų mokesčio tarifas, Lietuvos politikai registruoja pasiūlymus, kur po poros metų 5 vidutinius darbo užmokesčius gaunantis žmogus vien gyventojų pajamų mokesčiui turėtų atseikėti trečdalį savo pajamų. O kur dar kiti mokesčiai?“, – klausė specialistė.
Jos teigimu, bendros šeimos pajamos nėra vertinamos – nesvarstoma, kad galbūt šeimą išlaiko vienas dirbantysis.
„Diskusijose apie turto mokesčius ir automobilių mokesčius metama turtuolių korta neturėtų mūsų užliūliuoti, nes šalies gyventojų pajamoms didėjant, jų mokėtojais galime tapti visi.
Turto vertei augant, o kartelę vis leidžiant juos mokės ne saujelė „išrinktųjų“, o dauguma“, – teigė I. Valeškaitė.
Jos manymu, automobilių mokestis neturėtų virsti bausme, nes vairuojantys brangesnius automobilius juos pirkdami jau sumoka pridėtinės vertės mokestį (PVM), o „automobilio mokestį“ kaskart moka ir pildami degalus, nes apie pusę degalų kainos sudaro akcizas ir PVM, nors dažnai būtent šie nauji automobiliai būna mažiau taršūs aplinkai.
Žemiau skurdo ribos – 22,9 proc.
DELFI primena, kad dar liepos pabaigoje Statistikos departamentas pranešė, kad absoliutaus skurdo lygis Lietuvoje 2018 metais sumažėjo 2,7 proc. punkto, o skurdo rizikos lygis nepasikeitė. Pernai žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 22,9 proc. (645 tūkst.) gyventojų, žemiau absoliutaus skurdo ribos – 11,1 proc. (312 tūkst.) žmonių.
Skurdo rizikos riba pernai buvo 345 Eur per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 724 Eur šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų bei dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus, o kalbant apie gyvenančius žemiau absoliučios skurdo ribos, jais buvo laikomi tie gyventojai, kurių pajamos buvo mažesnės kaip 245 Eur per mėnesį vienam asmeniui arba 515 Eur – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.
Taip pat buvo teigiama, kad pajamas, mažesnes už absoliutaus skurdo ribą, gyvenantys miestuose vidutiniškai gavo 8,3 proc. gyventojų, o kaimuose – 16,8 proc. gyventojų.
Skurdo rizikos riba, tai – sąlyginis pajamų dydis, už kurį mažesnes disponuojamąsias pajamas gaunantys namų ūkiai priskiriami prie skurstančiųjų. Skurdo rizikos rodikliai apskaičiuoti naudojant skurdo rizikos ribą, lygią 60 proc. ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų medianos.
