Įvykus dar vienam dramatiškam posūkiui jau trejus metus trunkančioje Jungtinės Karalystės kelionėje „Brexit“ link, B. Johnsonas sulaukė leidimo iš britų monarchės užbaigti dabartinę parlamento sesiją ir nuo rugsėjo 12 dienos sustabdyti parlamento darbą, idant po mėnesio jis galėtų grįžti su nauja teisėkūros programa.
Tad realiai parlamentarai turi dvi savaites rasti būdą, išleisti įstatymą, kuris sutrukdytų šaliai pasitraukti iš Europos Sąjungos spalio 31 dieną, šiuo metu nustatytą „Brexit“ dieną, be sutarties. Nors B. Johnsonas ir jo šalininkai tvirtina, kad padėtis būtų suvaldoma, bendrovės perspėja apie galimą stiprų smūgį ekonomikai.
Teoriniu požiūriu, laiko pakaktų. Kiek anksčiau šiais metais panašus įstatymo projektas buvo priimtas per penkias posėdžių dienas. Ir nors oponentai – tiek iš jo paties konservatorių partijos, tiek ir iš kitų partijų, – trečiadienį audringai sureagavo į B. Johnsono sprendimą, lieka neaišku, ar jiems tai pavyktų.
Nors ir susidaro parlamentinė dauguma, pasisakanti prieš „Brexit“ be susitarimo, tie, kurie mėgina įtikinti opozicijos grupes, susiduria su akivaizdžia problema; visi jie siekia skirtingų dalykų. Nemaža dalis parlamentarų iš opozicinės leiboristų partijos norėtų, kad būtų surengtas antras referendumas dėl „Brexit“. Tad gali nutikti taip, kad visi susidurs su dvejopa galimybe: arba priimti B. Johnsono susitarimo versiją, arba atsidurti ant bedugnės krašto.
Viena iš svarbių figūrų taps bendruomenių Rūmų pirmininkas Johnas Berrow. Jis apibūdino B. Johnsono žingsnį kaip „konstitucijos išniekinimą“. Tai leidžia spėti, kad jis parems opozicijos planus perimti parlamento darbotvarkės kontrolę, kai parlamentas grįš posėdžiauti rugsėjo 3 dieną. Kaip įstatymų leidžiamojo organo arbitras, jis gali perrašyti rūmų taisykles.
„Kad ir kaip visa tai būtų pateikiama, visiškai akivaizdu, kad šiuo metu prorogacijos tikslas sutrukdyti parlamentarams toliau diskutuoti apie „Brexit“ ir vykdyti savo pareigą formuojant šalies kursą, – sakė J. Berrow. – Šiuo metu, vienu iš sunkiausių laikotarpių per visų mūsų šalies istoriją, gyvybiškai svarbu, kad mūsų išrinktasis parlamentas tartų savo žodį“.
Torių dilema
Didžiausias klaustukas pakibo virš konservatorių galvų. Visą pirmtakės Theresos May buvimo valdžioje laikotarpį už „Brexit“ pasisakantis blokas buvo probleminiu partijos segmentu. Jis ne kartą stūmė ją žengti toliau, o tada pamėgino išstumti ją už borto. Konservatorių, norėjusių švelnesnio „Brexit“ arba apskritai jo nenorėjusių, dalis buvo daug mažesnė.
Bet. B. Johnsonui atėjus į valdžią, atsistatydino Jungtinės Karalystės iždo kancleris Philipas Hammondas, taip pat keli kiti vyriausybės ministrai, nemaža dalis jų perspėjo neleisiantys naujajam premjerui rizikuoti „Brexitu“ be sutarties. Šiuo metu apie 40 torių teigia esą pasirengę maištauti, idant būtų išvengta „Brexit“ be sutarties.
„Prorogacijos negalima sustabdyti, bet taip elgdamasis jis neišvengs parlamento, – sakė Dominicas Grieve‘as , torių atstovas Parlamente ir aktyvus „Brexit“ priešininkas.
Apžvelkim ir leiboristų stovyklą. Jų lyderiui Jeremy Corbynui patrauklesnė idėja – visuotiniai rinkimai, nors jis ir pripažino, kad tuomet jam tektų pasiūlyti rengti referendumą. Bet nors saujelė torių ir norėtų atšaukti „Brexit“, dauguma jų, įskaitant ir Jungtinės Karalystės iždo kanclerį Philipą Hammondą, nori, kad „Brexit“ įvyktų, tik su sutartimi. Bet jų nuomonės skiriasi ir dėl geriausio scenarijaus. Leiboristai rugpjūtį pasiūlė surengti balsavimą dėl nepasitikėjimo premjeru, po kurio J. Corbynas būtų paskirtas laikinuoju premjeru, turinčiu įgaliojimą siekti „Brexit“ atidėjimo ir sušaukti rinkimus.
Didelė dalis parlamentarų iš opozicijos stovyklos, įskaitant kelis ir iš jo paties partijos, kraupsta nuo minties apie J. Corbyno – ilgamečio socialisto, kaltinamo leidus antisemitizmui išplisti šioje partijoje, – paskyrimą premjeru, kad ir trumpam. Į šią idėją audringai sureagavo ir maištingieji konservatoriai.
Ryžtingas pasirinkimas
Neatmetama galimybė, kad parlamentarams, kurie priešinasi „Brexit“ be sutarties, teks priimti sprendimą, kurio jie labiausiai nenorėtų, teigė Maddy Thimont Jack iš „Institute for Government“. „Jeigu jie nenori, kad vyriausybė taip nuspręstų, jie turėtų balsuoti prieš vyriausybę“, – sakė ji.
Tuo metu, kai B. Johnsono oponentai bando suderinti savo planus, o maištininkai toriai mėgina suprasti savo maištingumo mastą, vyriausybė imasi palaipsniui silpninti jų balsą.
Pamatas trečiadienį žengtam žingsniui buvo padėtas antradienį, kai vienas pareigūnas pareiškė, jog Jungtinė Karalystė šiuo metu neatmeta galimybės, jog ES lyderiai pakoreguos savo poziciją dėl „Brexit“ sutarties, suderėtos su Th. May, ir sutiks su B. Johnsono siūlomomis pataisomis. Tuo pat metu B. Johnsono administracija užsiminė, kad premjeras gali sušvelninti savo reikalavimus.
Pagrindinė žinia konservatorių partijos parlamentarams, nerimaujantiems dėl „Brexit“ be sutarties, buvo ta, kad jeigu tik jie duotų B. Johnsonui laiko, jam pavyktų parengti naują „Brexit“ sutartį ir su triumfu pateikti ją parlamentui. Ir, kaip kad nurodė pats B. Johnsonas, tuo atveju, jei jam nepavyktų, vis dar liktų laiko, parlamentui grįžus prie darbo, sustabdyti pasitraukimą be sutarties.
Trečiadienį jis pareiškė, kad jo sprendimas stabdyti parlamento darbą, buvo susijęs su galimybe pasistūmėti sprendžiant sveikatos apsaugos, nusikaltimų prevencijos ir švietimo klausimus.
„Parlamentarai turės pakankamai laiko diskutuoti ES, „Brexit“ ir visais kitais klausimais“, – tikino jis.
Nors B. Johnsono šalininkai tvirtina, kad tai tik įprasta praktika ir kad kalbama tik apie savaitę, dar viena savaitė bus prarasta surengus visuotinius debatus po britų monarchės kalbos, per kurią karalienė pristatys vyriausybės teisėkūros programą. O prorogacija nulems, jog visi dar nepriimti teisės aktai tiesiog išnyks.
B. Johnsono žingsnis riboja jo oponentų erdvę manevrams, o bandymas remti juos prie sienos gali duoti priešingų rezultatų. Darbo parlamente sustabdymas reiškia, kad maištaujantys parlamentarai žino, jog jie turės tik vieną progą.
Ir jau greit paaiškės, kaip jie ja pasinaudos tuo metu, kai B. Johnsono kietosios linijos šalininkai laikosi tvirtos pozicijos.
„Boriso žingsnis šiandien nėra „perversmas“ ar įžeidimas, – sakė konservatorių partijos įstatymų leidėjas Bobas Seely. – Pralaimėti Antrąjį pasaulinį karą su nacistine Vokietija būtų buvusi katastrofa. Palikti nepopuliarųjį išliaupsintą federacinį prekybos bloką nėra katastrofa“.
