Abu esame katalikai ir tikime į Dievą (gal dabar tai yra vis rečiau aptinkamas „reiškinys“), tad nusprendėme susituokti ne metrikacijoje, o bažnyčioje. Datą turime, planus kuriame – tai malonus procesas. Išsirinkome bažnyčią, kurioje norėtume, kad mus sutuoktų. Skambinome į raštinę dėl datų derinimo ir visų reikalingų dokumentų pateikimo ir, žinoma, pasitikslinti, kaip yra su tais gandais dėl „sumokėjimo“ kunigui. Datų patvirtinti negalima, nes dar anksti (visiškai suprantama), reikalingos pamokėlės (viskas tvarkoje – bus įdomu), o dėl „Sumokėjimo“ – „Vaikeli, paaukosite tiek, kiek galėsite sau leisti“. SUPER. Po kiek laiko kalbamės su kunigu – 1000 Eur. WOW. Atsiprašau? Čia fiksuota auka? Nesupratau, kodėl raštinė porina kitaip. Mes tiek sau leisti negalime.
Pasirinkome kitą vietą, bet situacija tokia pati, tačiau sumokėti reikia perpus mažiau.
Kaip čia viskas taip išsikraipė? Ar neturėtų tai būti auka, o ne mokestis už paslaugas? Jeigu yra suma, kurią būtina sumokėti, tai kodėl nemokami mokesčiai, kaip moka ir kiti paslaugų teikėjai?
Kodėl rašau čia? Nes kreipiausi ne į vieną bažnyčios tarnautoją su prašymu paaiškinti situaciją, tačiau niekas iš jų nesiteikė paaiškinti, kodėl reikia mokėti už apeigas, o tiksliau – nesiteikė atsakyti į užklausą.
Iki vestuvių tikrai likę laiko ir mes pradedame mąstyti apie santuokos registravimą rotušėje ir pasilikti prie savo tikėjimo į Dievą aplenkiant bažnyčią.
Slepiu savo asmenybę tiesiog bijodamas įtakingų bažnyčios atstovų. Gal būt hiperbolizuoju, tačiau ne veltui yra posakis – „saugokis ir Dievas tave saugos“.
P. S. Su fiksuotos „aukos“ mokėjimu tikriausiai daug kas susidūrė ir kiti kam teko dalyvauti krikštynose, artimojo laidojime.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt arba spauskite apačioje.