Mes jau kelinti metai gyvename tarpuvaldyje ir, greičiausiai, gyvensime jame kol po naujų rinkimų suformuota valdžia įsivažiuos. Jei pasiseks, žinoma. Kol kas atsakingų už kažką nedaug, arba visai nėra.
Tačiau tokia padėtis auksinis laikas turtėti vidutinio lygmens valdininkams ir tarnautojams bei su jais susijusiais verslais. Prabėgo treji rinkimai, per kuriuos politikai rūpinosi savireklama, o ne realiais darbais, po to nutiko užtrukusi kova dėl postų, per kurias ne vienoje pinigingoje ministerijoje tvyrojo nežinomybė, per kurią tarsi nieko nevyko. Dabar, kai pagaliau nuspręsta, kas bus valdžioje, prasideda pasiruošimas Seimo rinkimams ir sunkiai tikėtina, kad per šį laiką bus vykdomi kokie nors ilgalaikiai projektai, kurių naudą visuomenė pajustų po kelių metų. Be to, tiesiog žmogiškai, ministrams įsigilinti į naujas sritis ir suimti jas į savo rankas reikia beveik metų. Lygiai tiek pat laiko, kiek liko iki rinkimų.
Kol ministerijose nėra tvirtos valdžios, ten tarsi nieko nevyksta, tik sunkiai girgždėdami juda daugybė projektų, kurie atneštų naudą valstybei. Tačiau dalis vidutinio lygmens valdininkų ir tarnautojų – nuo eilinių ūkvedžių iki tarnybų bei ministerijų departamentų vadovų – pluša naudinga sau linkme, nes juos nubausti ir net kontroliuoti nėra kam. Ten kaip pelkėje – paviršius glotnus ir lygus, lyg nieko nevyktų, tačiau gelmėse vyksta aktyvi veikla ir verda pašaliečio akiai nematomas gyvenimas.
Dažnai tam, kad pasigerintum buitį ir būtį, nereikia net kišti rankos į valstybės kišenę. Užtenka padėti parašą ant kokios nors abejotino dokumento, tokio, ant kurio daugelis valdininkų parašo ir antspaudo nerizikuotų dėti kai yra kontrolė ir įstaiga turi tvirtą vadovą.
DELFI išsiaiškino, kad iš koncerno „MG Baltic” dovanų gavęs ir verslininkams galbūt padėjęs sumažinti milijonines baudas Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Andrius Kairys iki šiol dirba kaip dirbęs. Tiesa šį rugpjūtį valdininką pasiekė bloga žinia iš Valstybės saugumo departamento (VSD) – prieštaraujama, kad jam būtų išduota pažyma dirbti su slapta informacija.
A. Kairiui vadovaujant Klaipėdos regiono aplinkosaugininkams, Šyšos upėje, Šilutėje, iš koncerno „MG Baltic” valdomos etanolio gamyklos AB „Biofuture” išsiliejo neišvalytos nuotekos. Teikdamas VSD paaiškinimus apie 2009 m., 2010 m. avarijas Šyšos upėje, A. Kairys teigė, kad iki šiol mano, jog kalčiausi šioje situacijoje buvo „Šilutės vandenys”, nors teismas to ir nenustatė.
Gamtai padaryta žala buvo skaičiuojama pagal skirtingas metodikas, todėl sumos buvo gaunamos skirtingos (2,5 mln. ir 1,3 mln. litų). Galiausiai kaltininkas nebuvo nustatytas ir, pasak A. Kairio, nebebuvo kam pateikti ieškinio dėl žalos atlyginimo.
2015 metais Šilutės rajono apylinkės teisme baudžiamojoje byloje priimtas nuosprendis „Biofuture” išteisinti. Konstatuota, kad civilinis ieškovas turi teisę pateikti ieškinį civilinio proceso tvarka. Tačiau A. Kairys, eidamas Klaipėdos RAAD vadovo pareigas, neinicijavo civilinės bylos žalos išieškojimo.
Palyginimui, visuotinis automobilių mokestis į valstybės biudžetą pirmais metais atneštų 10–15 mln. eurų. Nauji mokesčiai bus, nes valdantieji pridalino daug įvairių pažadų prieš rinkimus padalinti po keliolika eurų įvairiems visuomenės sluoksniams, o pinigų, kaip kalbama neoficialiai, lėšų biudžete tam nėra.
Kai nėra valdžios, kurios reikia bijoti, ar kuri gali priimti tinkamą sprendimų, įmanoma ne tik vokelį paimti, bet galima ir ežerą paversti sausuma, kad būtų daugiau ploto „projektų vystymui“.
Vaizdingame ir vertingame Kauno draustinyje į Lampėdžio ežerą supiltas gruntas, taip iš ežero padarant sausumą, kuri jau ruošiama statyboms. DELFI išsiaiškino, kad ežero pakrantė sunaikinta prie Kauno mero Visvaldo Matijošaičio įmonei „VICI Investments” dar tik šiais metais užregistruotų 15-os sklypų.
Sausuma privežant ir pripilant grunto suformuota toje vietoje, kur dar visai neseniai tyvuliavo ežeras. Atlikus šiuos darbus kai kuriose vietose užpilta juodžemio ir jau užsėta žolė, kuri dar visai neseniai sudygo. Kad nenuslinktų krantai, jie sutvirtinti specialiu tinklu.
Žurnalistai išsiaiškino, kad gruntas supiltas kaip tik toje vietoje, kur šių metų pradžioje „VICI Investments” buvo užregistruota 15 sklypų, kuriuose planuojamos gyvenamųjų namų statybos. Tokiu būdu prie jau esamų sklypų padidėjo teritorija, kuri galės būti panaudota gyvenamųjų namų infrastruktūrai kurti.
Jei turi fantazijos, galima ne tik ežerą sausuma versti, bet ir mėginti uždirbti iš žlugusio projekto.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas liepos viduryje antrą kartą paskelbė, kad vadinamasis Vijūnėlės dvaras turi būti nugriautas, tačiau Druskininkų valdžia toliau deda pastangas, jog pastatas būtų išsaugotas.
Druskininkų valdžia liepos pabaigoje šiuo klausimu kreipėsi į Vyriausybę dėl galimybės pastatą perimti visuomenės reikmėms, jame įrengiant M. K. Čiurlionio menų mokyklą. Išvadą dėl šio prašymo pavesta parengti Aplinkos ir Teisingumo ministerijoms.
Savivaldybė už pastatą, kuris neoficialiai artimai siejamas su meru Ričardu Malinausku, galėtų mokėti iki 1,8 mln. eurų.
Priminsiu, pagal įsiteisėjusius ir neskundžiamus teismų sprendimus šis pastatas jau seniai turėjo būti nugriautas. Tačiau buldozeriai į šią pakrantę nejuda ir nejudės tol, kol nebus politinės valios tiesiog įgyvendinti tai, ką nurodė teismas. Kaip teoriškai būtų privalu teisinėje valstybėje.
Čia tik keletas paviršiuje plaukiojančių faktų, kaip ir keisti viešieji pirkimai menkai girdėtose iš biudžeto finansuojamose VšĮ ar "auksinės dušinės" pajūryje. Apie daugelį kitų mes niekada nesužinosime. Nuodėmės tiesiog nuguls į tarpuvaldžio archyvą, nes pasibaigs senatis, kada už pažeidimus galima bausti ar mėginti juos pakeisti.
Niekas nežino ir kiek kainuos šis chaosas. Niekas ir neskaičiuos. Juk viską galima pateisinti visiems gyvenimo atvejams tinkančia fraze: „ demokratija kainuoja, tačiau geresnės valdymo formos pasaulis dar nesugalvojo.“