„Neturime visiškai jokių užuominų, tačiau manome, kad tai galėjo padaryti metalo vagys arba kokie nors varpų kolekcionieriai“, – svarsto už bylą atsakingas Draginjano prokuroro pavaduotojas Pierre'as Arpaia.
Varo rajone esančių Esparon de Paljero, Bru Orijako ir Džinaservi kaimelių bažnyčios įsikūrusios izoliuotose vietovėse atokiau nuo centro, todėl vagims nebuvo didelio vargo išsinešti sunkius varpus.
Bru Orijako varpas datuojamas 1847 m., o vienas iš dviejų pavogtų Džinaservi varpų išlietas 1737 m., dar prieš Didžiąją Prancūzijos revoliuciją.
Praėjus vos keliems mėnesiams po gaisro, nuniokojusio Paryžiaus Dievo Motinos katedros stogą, bažnyčių varpų vagystės išryškino Prancūzijai tenkančią sunkią užduotį išsaugoti didelius ir mažus religinius objektus, mažėjant biudžetams ir bažnyčių lankomumui, kuris šiuo metu yra vienas žemiausių pasaulyje.
Dėl metalų paklausos ir kolekcionierių, medžiojančių antikvarinius daiktus, tūkstančiai bažnyčių, išsimėčiusių po kaimus ir miestelius visoje Prancūzijoje, tampa vagių taikiniu.
Lydomi metalui
Bru Orijako meras Andre Rousselet svarsto, kad jo kaimelio bažnyčios varpas greičiausiai buvo išlydytas, o metalas parduotas. Praėjusią savaitę interviu „Agence France-Presse“ A. Rousselet teigė, kad iš varpo gautas metalas vagims galėjo atnešti apie 500 eurų uždarbio.
O štai Esparon de Paljero mero pavaduotojas Christianas Ghinamo netiki, kad tai padarė metalo vagys. „Pavogti varpai santykinai nesunkūs, taigi iš jų nebūtų daug metalo“, – sakė jis interviu.
Metalo vagių teorija abejoti verčia ir alavo bei vario kainų kritimas. Bronza, iš kurios nulieti varpai, yra šių dviejų metalų lydinys.
Metalo vagys ypač įsisiautėjo prieš 2008 m. finansų krizę, kai Kinijos paklausa iškėlė metalų kainas iki rekordinių aukštumų. Visoje Jungtinėje Karalystėje dėl švino ir cinko buvo plėšiami bažnyčių stogai ir namų lietvamzdžiai, o Prancūzijos nacionalinį geležinkelių tinklą kamavo varinės vielos vagystės.
„Prieš pat krizę, kai metalo kainos smarkiai pakilo, metalas buvo plėšiamas iš visur“, – prisimena Londono „Capital Economics“ vyriausioji prekių ekonomistė Caroline Bain. Atvėsus pasaulinei ekonomikai, atvėso ir metalo karštinė, sako ji.
Pirmojo pasaulinio karo metais bažnyčių varpai buvo lengvai prieinamas šaudmenų metalo šaltinis, ir daugelis jų buvo išlydyti ir paversti kulkomis. Tačiau dabar, kai metalo trūkumo nėra, o alavo ir vario išgavimo iš bronzos procesas – ne tik sudėtingas, bet ir brangus, „nėra jokio ekonominio pagrindimo tai daryti vien tam, kad gautum metalo“, – interviu sakė Fredericas Rota, „Fonderie de Cloches Obertino Charles“ varpų gamintojas iš rytų Prancūzijos.
Kam skambina varpai
Pavogti varpai greičiausiai parduodami kolekcionieriams, svarstė F. Rota. Jo šeimai priklausanti įmonė, įkurta 1834 m., specializuojasi vidutinio dydžio varpų, skirtų koplyčioms, ir karvių varpelių gamyboje.
„Prancūzijoje ir kitose šalyse egzistuoja varpų rinka, – sakė jis. – Kai kurie kolekcininkai deda daug pastangų juos įsigyti.“
Vis dėlto toji rinka yra mažytė, nes „daugumą bažnyčių varpų prieš pakabinimą pašventina vietiniai vyskupai, o tai daro juos neliečiamus, – teigė Nicolas Gueury, Europos bokštinių varpų ir laikrodžių konservatorijos (CECH) prezidentas. – Juos parduoti yra neteisėta.“
Varpai, išlieti dar prieš Didžiąją Prancūzijos revoliuciją, koks buvo bent vienas iš šią vasarą pavogtųjų, yra reti. 1793 m. revoliucionieriai įsakė sunaikinti beveik 100 000 varpų visoje šalyje, todėl jie tapo tokie brangūs, pažymėjo N. Gueury.
„Bet juos sunku parduoti, – pridūrė jis. – Žmonės žino apie apribojimus. Todėl manyčiau, kad tai padarė vandalai, smulkūs banditėliai, nenutuokiantys apie žemas metalo kainas.“
Vis dėlto atlikdama išankstinį tyrimą policija tikrina visus internetinius mažmenininkus, tokius kaip Prancūzijos leboncoin.fr ir eBay.fr, sakė prokuroro pavaduotojas P. Arpaia. Prancūzijos institucija, atsakinga už pavogtų kultūros vertybių sekimą, OCBC, taip pat buvo įspėta, pabrėžė jis.
Vietiniai žandarai siekia išsiaiškinti, ar visus varpus pavogė tie patys nusikaltėliai, teigė P. Arpaia. Tas, kas tai padarė, buvo gerai pasiruošęs, pabrėžė jis. Jiems reikėjo išmontuoti varpus iš varpinių ir naudoti specialią kėlimo įrangą, nes kiekvienas varpas svėrė apytikriai 80 kilogramų, sakė P. Arpaia.
Esparon de Paljero mero pavaduotojas Ch. Ghinamo įsitikinęs, kad vagys kruopščiai suplanavo visas smulkmenas.
„Į mūsų bažnyčią buvo įsilaužta liepos 13-osios naktį, – sako jis. – Tuomet nieko nebuvo pavogta, tačiau tai verčia manyti, kad jie norėjo pašniukštinėti, apsižiūrėti, kaip patogiau išsinešti varpą.“
Prieš trisdešimt metų iš bažnyęios buvo pavogta Mergelės Marijos statula. Dar po dešimtmečio įsilaužėliai išsinešė duris, kurios bažnyčioje išbuvo bent penkias kartas.
