R. Ramanauskas sakė trisdešimt metų dirbąs istorijos mokytoju. Jis, kaip ir dauguma Lietuvos mokytojų neturi pilno etato, nors, kaip tikina pats mokytojas, jaučiasi dirbąs maksimaliu krūviu.

„Aš neturiu pilno etato. Aš turiu 0,97 proc. etato. Dirbu Vilniuje, geroje gimnazijoje. Turiu maksimalius paskaičiavimus, su maksimaliu pamokų krūviu, su maksimalia antrąja kišene – pasiruošimais, bendruomenės veikla. Man to pilno etato nesusidaro“, – sakė R. Ramanauskas.

Mokytojas sakė, pagal praėjusių mokslo metų paskaičiavimus, uždirbęs kie daugiau nei 800 eurų į rankas.

„Aš turėjau 24 kontaktines valandas. Tai yra penkios darbo dienos, vidurkis – penkios pamokos per dieną (vieną dieną gali susidaryti septynios pamokos, kitą dvi-trys)“, – sakė R. Ramanauskas.

Šiuo metu mokytojas teigė nedirbąs papildomai korepetitoriumi.

„Tikrai neturiu daug laiko tam skirti. Jau pora metų neturiu papildomų mokinių. Daugeliu atveju tas korepetitoriavimas yra savo sveikatos, savo šeimos sąskaita“, – sakė R. Ramanauskas.

Gąsdina artėjanti pensija

Jeigu dabartinis atlyginimas, pasak mokytojo, dar leidžia sudurti galą su galu, artėjanti pensija kelia nerimo.

„Esu senas mokytojas, ne už kalnų pensija, ir aš tiesiog bijau tos situacijos. (…) Dar labai konkrečiai nesidomėjau (kokio dydžio bus mano pensija), bet ji ko gero nesieks 50 proc. mano darbo užmokesčio.

Turint mintyje, kad mokytojai, net ir seni, maksimaliai apmokami, kaip aš, gauna kuklų atlyginimą, tai išėjęs į pensiją mokytojas iš tikro atsiduria ant skurdo ribos, ar net už jos“, – sakė R. Ramanauskas.

Klausia – į ką investuoja valstybė

R. Ramanauskas priklauso Andriaus Navicko vadovaujamai Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai, ir pirmadienį dalyvavo šios profsąjungos atstovų pasitarime su švietimo ir mokslo ministru Algirdu Monkevičiumi.

Pasak mokytojo, Švietimo ir mokslo ministerijoje vyko derybos pagrinde dviem klausimais – kokiais procentais bus keliamas mokytojų atlyginimas ateityje, ir apie etato struktūrą.

Mokytojams nėra aiški proporcija tarp kontaktinių valandų, kurios skirtos pamokoms, ir kitų – nekontaktinių valandų.

„Situacija praktikoje yra tokia, kad daugybė mokytojų, kurie turi maksimalų kontaktinių valandų skaičių, neturi pilno etato. Daugeliu atvejų nuo mokyklos vadovo priklauso, kokį etato procentą turės mokytojas“, – sakė R. Ramanauskas.

Mokytojas patikino, kad Vilniuje nėra problemos dėl mokinių trūkumo mokyklose.

„Mes gimnazijoje tiek mokinių, kiek turime kėdžių klasėse. Bėda, kad sistema, kuri yra lanksti, ir kuri leidžia santykį tarp kontaktinių ir nekontaktinių valandų administracijai stumdyti į vieną ar į kitą pusę, yra labai nepalanki didmiesčių mokykloms, turinčioms didelį krūvį.

Bet ji leidžia rajonų, kaimų mokyklėlėms, (…), didinti darbo užmokestį iš vadinamosios antrosios kišenės, kuri skirta nekontaktinėms valandoms. Tai yra valstybės požiūris, kiek pati valstybė yra suinteresuota savo pinigais, kuriuos moka. Ar tie pinigai yra sumokami už pagrindinę mokyklos funkciją teikti išsilavinimą, ar jie tiesiog išbarstomi įvairiems projektėliams, veikloms, kurios galbūt kartais pagrindinės mokyklos funkcijos nesprendžia“, – retoriškai klausė R. Ramanauskas.

DELFI primena, kad A. Navicko vadovaujamos profsąjungos atstovai buvo susitikę su švietimo ir mokslo ministru. Plačiau apie tai galima skaityti čia.

Derybas tęs trečiadienį

Pirmadienį prasidėjusias derybas ketinama tęsti trečiadienį.

Pasak ministro, pirmadienį buvo svarstoma galimybė paankstinti atlyginimų kėlimą.

„Matome, kad galime rasti konsensusą ir didinti nuo sausio tarkime 5 proc., ir po to nuo rugsėjo. Tai yra suvokiama pozicija“, – sakė A. Monkevičius.

Pasak ministro, taip pat svarstomas klausimas dėl pedagogų darbo krūviū.

„Kai kalbame apie valandas, kaip išsidėto 1520 valandų, tai turime savaičių, kuriose yra ne tik pamokos, bet ir mokinių atostogos , čia yra labai aštrus klausimas, ar mokytojui privalu dirbti visas valandas, kai yra mokinių atostogos? Ar galim kažkaip kitaip apskaičiuoti, kad mokytojai nesijaustų, kad jie dirba viršvalandžius?“, – sakė A. Monkevičius.

Pasak ministro, sutarta trečiadienį grįžti prie to klausimo.

„Nebuvo antagonizmo, bet vyravo toks požiūris, kad tai reikėtų aptarti, ir aiškiau reglamentuoti, nepalikti tik mokykloms“, – sakė A. Monkevičius.

Pasak ministro, taip pat keltas klausimas dėl to, kiek valandų sudaro kontaktinį darbą.

„ Matome, kad iš karto pereiti prie 21 valandos yra sudėtinga, siūloma peržiūrėti, ir gal atsitraukti bent valanda. Tai kainuoja (…) apie 30 mln. eurų. (…) Manau, kad būtų galima to siekti, gal tada nekiltų tiek klausimų dėl mokytojų darbo užmokesčio dydžio“, – sakė A. Monkevičius.

Paklaustas apie konkrečią istorijos mokytojo, kuriam mokykloje nesudaromas etatas, situaciją, ministras sakė, kad situacijų yra įvairių, bet pats „etatinio apmokėjimo modelis turi gerą tikslą“.

„Jo neįmanoma nušlifuoti tiek, kad jis būtų kaip laikrodis. Atvejų yra labai įvairių. Turime palikti lankstumą ir susitarimo galimybę. Manau, kad tokiu atveju mokyklos vadovas, įvertinęs visas aplinkybes, gali susitarti su mokytoju, kaip jam sukoncentruoti etatą, kad būtų realūs darbai ir teisingas apmokėjimas“, – sakė A. Monkevičius.

Ministras teigė, kad šiems metams keliamas tikslas kartu su savivaldybių pagalba pasistengti išsiaiškinti kiekvieną atvejį, kur kyla problemų, o tada jau žiūrėti, ar reikia tobulinti patį modelį.