Po ornitologų draugijos vykdytų gamtotvarkos darbų salose, kaip pasakoja ornitologas, birželio pradžioje atlikta perinčių paukščių apskaita nustebino įspūdingais skaičiais.
„Iš pradžių atrodė, kad bus labai sėkmingi metai, nes anksti atsivėrė tos salos, į kurias paukščiai sėkmingai sugrįžo ir kaip atrodė labai sėkmingai pradėjo sukti lizdus. Tačiau tada mums, ornitologams, teko nusivilti, nes per beveik visą vasarą besitęsusi sausra išsekino upes, vandens telkinius, tad didžioji dalis upinių ir mažųjų žuvėdrų kolonijų vėliau žuvo, sunyko. Tos salos tiek nuseko, kad dalis jų susisiekė su krantu ir plėšrūnai į jas lengvai pateko bei pradėjo naikinti kolonijas“, – apgailestavo Lietuvos ornitologų draugijos ornitologas-specialistas M. Karlonas.
Kaip jau minėta, po ornitologų draugijos vykdytų gamtotvarkos darbų salose birželio pradžioje atlikta perinčių paukščių apskaita nustebino įspūdingais skaičiais.
„Ornitologiniame draustinyje po ilgo laiko įsikūrė 45 poros upinių žuvėdrų, Lipliūnų salose, kur šiuo metu netgi dar nėra paukščių apsaugai svarbi teritorija, šiais metais įsikūrė 24 mažųjų ir 48 poros upinių žuvėdrų. Tai iš tikrųjų labai daug kaip tokiai teritorijai. Prieš kelis metus ten negyveno nė viena pora, o jas sutvarkius, paukščiai sėkmingai į jas sugrįžo“, – kalbėjo ornitologas.
Žuvėdros peri tik smėlėtose, žvyruotose arba menkai augalija apaugusiose salose. Jau kuris laikas mažųjų ir upinių žuvėdrų perimvietėse situacija blogėja. Todėl, anot pašnekovo, Lietuvos ornitologų draugija kartu su partneriais praėjusiais metais pasirašė dotacijos sutartį dėl paramos skyrimo upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugai Lietuvoje – projektui „Suinteresuotų institucijų pajėgumų pritaikymas gerinant upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos būklę Lietuvoje“. Šiuo projektu siekiama pagerinti upinių ir mažųjų žuvėdrų apsaugos būklę Lietuvoje jų apsaugai skirtose teritorijose.
„Pagrindinė problematika, su kuria susiduriame šių paukščių apsaugoje, yra natūrali sukcesija. Jos metu smėlėtos salos apauga sumedėjusia žoline augalija. Tai įvyksta jeigu salos nėra tvarkomos 2-3 metus, jose nėra vykdoma gyvūlininkystė ir taip pat dėl pakankamai derlingos žemės užnešamų nuosėdų. Ir su šia problematika kiekvienais metais reikia kovoti – kiekvieną rudenį po perėjimo sezono, štai jau ir šiuo metu vykdomi gamtotvarkiniai darbai. Mūsų darbuotojai važiuoja, tvarko, pjauna, išvežinėja tas žoles iš salų, kad jos liktų visiškai plikos“, – atliekamus gamtotvarkinius darbus vardijo pašnekovas.
Siekiant padidinti perinčių žuvėdrų produktyvumą, buvo pagamintos „stogelio“ tipo slėptuvės žuvėdrų jaunikliams, kurios ne tik gelbsti nuo natūralių priešų, bet ir apsaugo nuo salose besilankančių žmonių sutrypimo. Vieni dažniausi salelių lankytojai, sako pašnekovas, žvejai. Tačiau ne tik nuo jų reikia žuvėdras saugoti.
„Ten paprastai būna patogios žvejybos vietos. Žvejai plaukia, brenda į tas salas, ten nepamato su danga susiliejusių kiaušinių, mat jie būna užsimaskavę, ir juos sumina. Pamačiusios salose žmones žuvėdros išsigąsta ir negali sugrįžti į tas vietas, kur peri. Taip tie kiaušiniai arba sušąla arba būna sutrypiami. Be abejo, tai ne tik žvejyba, bet ir vandens turizmas, baidarininkai. Pavyzdžiui, prie Jurbarko žmonės ir su keturračiai atvyksta, pervažiuoja vandenį iki salų ir ten išvažinėja salas, smėlynus, taip sunaikindami kolonijas“, – sakė M. Karlonas.
Taip pat pagamintos ir informacinės nuorodos apie žuvėdrų perėjimą salose. Siekiant projekto tikslų, taikoma geriausia pasaulinė praktika formuojant naujas buveines – supilant nederlingo grunto salas, dalis jų bus sutvirtinama geotekstile, kartu apsaugant jas nuo apaugimo augalija, o salų supylimui naudojamos pramoninės žemsiurbės, į šiuos darbus įjungiant laivybos kelius tvarkančią Vidaus vandenų kelių direkciją. Tiesa, šiemet dėl užsitęsusios sausros direkcija negalėjo vykdyti šių darbų.
„Vandens kelių direkcija šiemet tiesiog negalėjo vykdyti darbų, nes negalėjo plaukti su žemsiurbe į upę ir ten supilinėti salų. Tačiau rudenį jau tikrai numatoma šį darbą atlikti. Pirmiausia, Nemuno kilpų regioniniame parke taip pat svarstoma ir dėl Nemuno deltoje esančios Kniaupų įlankos supylimo. Kalvių karjere šį rudenį irgi bus pradėti supylimo darbai. Tai nėra vienerių metų projektas. Jis vyks kone penkrius metus. Darbai išdėlioti etapais, be abejo, atsižvelgiant į klimatines sąlygas ir į kitus trukdžius, kurie gali iškilti. Per tuos 5 metus tikrai planuojama viską įvykdyti ir sukurti tokią sistemą, kad toliau tos žuvėdros galėtų gyvybingai veistis Lietuvoje“, – vylėsi pašnekovas.
