– Neretai manoma, kad pirmasis darbas negali būti geras ar įdomus – neva tai toks karjeros etapas, kurį tiesiog reikia kaip nors iškęsti. Neatrodo, kad pritartum tokiam požiūriui?
– Tikrai ne. Viskas priklauso nuo paties darbo, darbovietės – ar žmogus atranda ten savo vietą, mato karjeros galimybes. Taip pat svarbus ir paties nusiteikimas – ar žmogus darbinasi siekdamas, tobulėti, įgyti patirties, ar tiesiog norėdamas, kad viskas iš karto būtų padėta ant lėkštutės.
Atsidūrus tinkamoje darbovietėje su tinkamu nusiteikimu pirmasis darbas gali tapti pačiu geriausiu darbu.
– Bet kaip tą tinkamą vietą surasti? Juk darbo rinkoje pirmuosius žingsnius žengiantis žmogus tarsi ir neturi jokių svertų. Kaip tau pavyko be ankstesnės patirties susirasti patinkantį darbą ir jame įsitvirtinti?
– Abejonių, žinoma, būta – „nežinau, nemoku, neturiu patirties, todėl patraukliems darbdaviams nebūsiu reikalingas“. Tačiau reikia suvokti, kad patirtis savaime neatsiranda – ji sukaupiama ir kiekvienas turi nuo kažko pradėti. Manau, šiandien tikrai yra darbdavių, linkusių padėti jauniems kolegoms užaugti, suteikti jiems reikiamų žinių – tik ir pačiam žmogui reikia to norėti, įdėti pastangų.
– Bet juk tuščio gyvenimo aprašymo vien su vardu ir pavarde potencialiam darbdaviui nesiųsi?
– Be abejo. Tačiau CV gali atsispindėti ne tik anksčiau užimtos pozicijos ir darbo patirties aprašymai. Mano manymu, kartais net svarbesniu gali tapti žmogaus norą, motyvaciją ir siekius atspindintis prisistatymas, motyvacinis laiškas. Darbindamasis bandžiau pabrėžti savo norą išmokti naujų dalykų ir realizuoti save įmonėje. Žinoma, reikia to iš tikrųjų norėti ir būti nuoširdžiu, neapsimetinėti tuo, kuo nesi, nekurti nebūtų istorijų.
– Dažnai jaunam žmogui būna nelengva ne tik įsidarbinti, bet ir apskritai nuspręsti, nuo ko pradėti, pasirinkti darbovietę, kuri jam patiktų. Kaip pasirinkai pats?
– Iš tiesų atrasti tokį darbą, kuris tau tiktų ir kuriam tiktum tu, iš pirmo karto gali būti nelengva. Dėl to, manau, nereikėtų bijoti savęs išbandyti skirtingose srityse, darbovietėse. Savęs paieškos, kai dar tik pradedi galvoti apie būsimą karjerą, yra natūralus dalykas. Tikrai neverta laikytis įsikibus to, kas nepatinka. Man taip pat prieš pirmą tikrą darbą teko paragauti ir fizinio darbo statybose, tačiau labai greitai supratau, kad tai – ne man (šypsosi).
– Turbūt ne vienas svajotų apie tokį karjeros startą kaip tavo – per mažiau nei metus nuo klientų aptarnavimo konsultanto užkopei iki grupės vadovo. Papasakok, kaip tau pavyko?
– Nuo pat pradžių, tik pradėjęs dirbti, norėjau visų pirma sau įrodyti, kad galiu čia užaugti kaip specialistas. Visuomet stengiuosi sau kelti kuo aukštesnius tikslus – taip nepritrūkstu motyvacijos pasiekti daugiau, padaryti geriau. Kita vertus, man tikrai pasisekė, kad atsidūriau darbuotojų tobulėjimą ir augimą skatinančioje organizacijoje. Prie greito įsiliejimo į įmonę, profesinio augimo stipriai prisidėjo mano tiesioginiai vadovai – tai dar vienas pavyzdys, kad jaunas žmogus nebūtinai turi kažkaip kapanotis pats.
– Žengti tvirtus pirmus karjeros žingsnius sugebėjai, nepaisant to, kad studijuoji dieninėse studijose. Kaip pavyksta viską suderinti?
– Mano darbas – pamaininis, galiu dirbti vakarais ir / ar savaitgaliais ir taip suderinti darbą bei studijas. Manau, man tai tikrai neblogai sekasi. Dėl to mitą, kad studijų ir darbo – nesuderinsi, galiu paneigti savo paties pavyzdžiu (šypsosi). Be to, ir patį darbo pasiūlymą aptikau universiteto organizuotose karjeros dienose, tad studijos tam tikra prasme ir atvėrė karjeros galimybes.
– Kalbant apie mitus – vienas jų, kad jauni, patirties neturintys darbuotojai įmonėse nėra vertinami, jiems užkraunami sunkiausi darbai. Ar tame yra bent dalis tiesos?
– Galiu kalbėti tik iš savo patirties, o ji yra visiškai priešinga. Niekas manęs neskriaudžia (šypsosi) – priešingai palaiko ir skatina. Didžioji dalis darbuotojų mūsų įmonėje yra jauni žmonės – atsižvelgiant į tai, siekiama, kad jie galėtų save realizuoti ir augti kaip specialistai. Apskritai, manau, tokį tikslą sau kelti turėtų kiekvienas darbdavys, net jei ir kolegos būtų vyresnio amžiaus.
– Sakoma, kad apetitas augas bevalgant. Tapai grupės vadovu – kas toliau?
– Nors ir džiaugiuosi savo pasiekimais, labai puikiai suprantu, kad turiu toliau tobulėti, apsiprasti ir pateisinti lūkesčius naujosiose pareigose. Kol kas man pačiam tikrai įdomu – daug naujų dalykų, dalyvavimas konferencijose, bendravimas su klientais ir savo komanda, kurią turiu sutelkti bendram tikslui. Nenoriu užbėgti įvykiams už akių – tiesiog sieksiu gerų rezultatų. Naujos galimybės tada atsiveria savaime.
