Įstatymas plauti nedraudžia, laikantis tam tikrų sąlygų
Nusiplauti automobilį „plaunu pats“ tipo plovykloje galima sukrapščius ir kelis eurus. Tačiau, kaip rodo Aplinkos apsaugos departamento surinkta statistika, lietuviai vis dar linkę savo transporto priemonę blizginti šalia vandens telkinio, nuosavo namo kieme ar net kaimynams po langais – daugiabučio namo kieme. Nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31 nustatyti 76 automobilio plovimo viešoje vietoje pažeidimų atvejai, o nuo 2019-01-01 iki 2019-05-29 nustatyti 25 tokie pažeidimai. Beje, dažniausiai apie automobilių plovimą viešose vietose, nesilaikant reikalavimų, praneša tai matantys pašaliniai asmenys, kaimynai.
Dažnam pričiuptam pažeidėjui kyla klausimas: kodėl negalima? Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyr. specialistė Evelina Cuzanauskienė paaiškina, kad transporto priemonių plovimas pagal LR aplinkos ministro 2007 m. patvirtintą Aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašą priskiriamas techninės priežiūros darbams, todėl ir plaunant automobilius privaloma vadovautis minėto aprašo reikalavimais.
Taigi, gyventojai, savo kiemuose plaunantys automobilius, pagal jau minėtą teisės aktą, privalo neteršti aplinkos ir vadovautis Atliekų tvarkymo taisyklėse nurodytais reikalavimais, transporto priemonių eksploatacijai netinkamus naudoti skysčius (išskyrus vandenį) tvarkyti kaip pavojingąsias atliekas. Šiuos skysčius draudžiama išpilti į aplinką ar nuotakyną. Kitaip tariant, kaip akcentuoja E. Cuzanauskienė, automobilio plovimas privačioje teritorijoje nenaudojant jokių cheminių priemonių (pavyzdžiui, šampūnų ar pan.) bei užtikrinant, kad plovimo metu nesusidaro pavojingos medžiagos, neprieštarauja minėto aprašo nuostatoms.
Tiesa, vietos savivaldos institucijos taip pat gali turėti pasitvirtinusios taisykles reglamentuojančias automobilių plovimą ar tvarkymą miestų teritorijose (daugiabučių kiemuose, gatvėse ir t.t.). Todėl dėl galimų konkrečių nustatytų reikalavimų automobilių plovimui miestų ir miestelių teritorijose reikėtų kreiptis ir į atitinkamą vietos savivaldybę.
Pavyzdžiui, Kaune draudžiama plauti transporto priemones gatvėse, aikštėse, parkuose, skveruose, paplūdimiuose, prie upių, ežerų, daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose ir kitose tam tikslui nepritaikytose ar neskirtose vietose. Taip pat neleidžiama purtyti kilimėlių ar kitaip valyti transporto priemonių. Už tokį nusižengimą gresia bauda nuo 20 iki 140 eurų. Analogiška tvarka priimta ir Vilniuje, tik čia maksimali bauda siekia net 600 eurų.
Tie patys reikalavimai galioja ir sugalvojusiems viešoje vietoje atlikti automobilio remonto darbus. Kaip informuoja Aplinkos apsaugos departamento atstovė spaudai Ieva Krikštopaitytė, jei automobilis sugedo, pavyzdžiui, nukrito generatoriaus dirželis, išsikrovė akumuliatorius, pasibaigė langų ploviklis, prakiuro padanga arba, jei žmogus vykdo kitus remonto darbus, tai reglamentuoja Aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašas. Asmenims, kurie atlieka savo transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą bei neteikia transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų kitiems asmenims, taikomi šio aprašo 5.1–5.3 punktai.
„Šių reikalavimų kontrolę vykdo savivaldybių viešosios tvarkos pareigūnai. Mes, savo ruožtu, galime bausti už aplinkos teršimą. Baudos numatytos Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 246 ir 247 straipsniuose. Svarbu pastebėti, kad šis teisės aktas netaikomas tiems asmenims, kurie vykdo eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ENTP) ardymą. Šiai veiklai vykdyti reikalingas Taršos leidimas. Šią veiklą kontroliuoja Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai“, – paaiškina I. Krikštopaitytė.
Ji tęsia, kad ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šiame leidime nustatytų sąlygų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka neatliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nepriimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus ir normatyvus užtraukia baudą. Asmenims nuo 300 iki 560 eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo 900 iki 1700 eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo 600 iki 1150 eurų. Taip pat šiuo atveju asmenys gali būti baudžiami už atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymą pagal ANK 247 straipsnį. Jiems galioja dar griežtesnės taisyklės, pavyzdžiui, grindys turi būti padengtos nelaidžia skysčiams danga, atsparia benzino ir kitų skysčių ardančiajam poveikiui; jeigu įrengiama ant grindų nutekėjusių skysčių surinkimo sistema, ji negali būti sujungta su jokiu nuotakynu (išskyrus patalpas, skirtas transporto priemonių kėbulo plovimui); visi nutekėję pavojingi aplinkai skysčiai turi būti surenkami (sorbuojami, valomi ar pan.) ir tvarkomi kaip pavojingosios atliekos ir kt.
Praktiškai įgyvendinti sąlygas sunku
Toliau kalbant apie automobilių plovimą, netgi jei savo automobilį plausite be šampūnų ir kitų cheminių priemonių, nereiškia, kad jūsų kiemas liks švarus. Kaip GRYNAS.lt sakė Lietuvos geologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėja Rasa Radienė, plaunant automobilį, labai dažnai kartu su dulkėmis ir kitais nešvarumais yra nuplaunami tiek ant automobilio nusėdę, tiek ir iš pačio automobilio ištekėję tepalai ir degalai. Taigi, net jei savo automobilį plausite be šampūnų ar kitų cheminių priemonių, nereiškia, kad neteršite aplinkos. Vargu, ar viešojoje ar tam nepritaikytoje vietoje plaudami automobilį užtikrinate, kad plovimo metu nesusidaro pavojingos medžiagos. Mat, pilant vandenį, visos šios medžiagos patenka į gruntą. Jeigu automobilis plaunamas asfaltuotoje ar betonuotoje aikštelėje, kur yra specialios nuotekų surinkimo sistemos, aplinka nėra teršiama. Todėl, kaip akcentavo R. Radienė, kai transporto priemonė plaunama prie ežero ar upės, vandens telkinys teršiamas pavojingais teršalais.
Plaunant automobilį savo nuosavo namo kieme, nuotekos susigeria į dirvožemį ir toliau filtruojasi į gruntinius vandenis.
Grunte nuotekų kelias nesibaigia. Kartu su gruntiniais vandenimis jos teka į žmonių šulinius, kurių vandenį vėliau gyventojai naudoja ne tik augalų laistymui, bet ir gėrimui. Be to, vandenį su teršalais augalai siurbia ir šaknimis.
„Lietuvoje dar yra nemažai gyventojų, kurie geria gruntinį vandenį iš šulinio. Gruntinis vanduo neslūgso labai giliai, todėl kartu su vandeniu žmonės gali gerti ir tas pavojingas medžiagas. Nesvarbu, kam naudojamas užterštas šulinio vanduo, ar gėrimui, ar augalams laistyti, vis tiek gali kilti pavojus žmogaus sveikatai“, – sakė R. Radienė.
Atliekant automobilio remonto darbus viešoje vietoje, nesilaikant anksčiau minėtų reikalavimų, į gruntą taip pat patenka visa puokštė cheminių junginių, kurie vėliau kartu su lietaus vandeniu gali patekti į požeminius vandenis.
Užteršiami paviršiniai vandenys
Kitas pavojus – nuotekos po automobilių plovimo ar pavojingos medžiagos (pavyzdžiui, alyva), ne pagal aplinkosauginius reikalavimus remontuojant automobilį, kartu su gruntiniais vandenimis patenka į paviršinius vandens telkinius. Aplinkos apsaugos departamento atstovė spaudai I. Krikštopaitytė pabrėžia, kad toks vanduo su paviršinėmis nuoplovomis, atsidūręs ežere ar kitame vandens telkinyje sukelia pavojų jo faunai ir florai. Kaip GRYNAS.lt akcentavo Lietuvos geologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėja R. Radienė, nuotekų nuo plaunamų automobilių kiekiai nebus tokie dideli, kad iškart žūtų vandens gyvūnija ar augalija, tačiau ilgai besitęsiant tokiai taršai, kiltų didelis pavojus visai vandens ekosistemai. Tarša dar didesnė, jei automobilio plovimui naudojami įvairūs detergentai, kurių dauguma taip pat gali kelti pavojų aplinkai.
„Netgi, atrodytų visai nepavojingas elementas, kaip fosforas, gali sukelti neigiamą poveikį aplinkai – fosfatai, naudojami plovikliuose, patekę į vandens aplinką gali sukelti maistinių medžiagų perteklių, o tai savo ruožtu paskatinti vandens telkinių dumblėjimą, žydėjimą ir kitas neigiamas eutrofikacijos pasekmes, tai ką kalbėti apie plovikliuose naudojamas pavojingas chemines medžiagas“, – komentavo R. Radienė.
Ji įsitikinusi, kad nors, ko gero, kiekvienas gyventojas nori sutaupyti, tačiau nereiktų to daryti gamtos sąskaita. Net jei ta gamta yra nuosavame kieme.
Pričiuptam išrašoma bauda
Jeigu įrodoma, kad aplinka plovimo metu teršiama, priemones pagal Administracinių nusižengimų kodeksą gali taikyti valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę vykdantys pareigūnai (Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai).
Tačiau Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai griežti: pričiupę asmenį, savo automobilį plaunantį šalia vandens telkinio ar kitoje viešoje vietoje, iškart išrašo jam baudą, kuri gali siekti nuo 60 iki vieno 120 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 150 iki 300 eurų. Išimtiniais atvejais taip pat gali būti skaičiuojama aplinkai padaryta žala.
