„Man nuo to pradėjo šalti smegenys, – pareiškė suaugusiųjų grupės nugalėtojas, panašių rungtynių veteranas. – Tačiau aš jau prie to pripratau“.
„Smegenų užšalimas“ – plačiai paplitęs, nors ir ne visuotinis efektas. Dažniausiai jis siejamas su ledais ar ledo šaltumo vandeniu, kartais – su šaltu oru. Jis pasireiškia galvos skausmu, kartais gan aštriu, galinčiu trukti nuo kelių sekundžių iki kelių minučių.
Žmonės su juo dažniausiai susiduria atsitiktinai. Nors kai kas – sąmoningai. „Smegenų užšalimui“ buvo skirtos virusinės socialinių tinklų kampanijos, kai kas tokią būseną netgi stengėsi sukelti naminiams gyvūnams, nors veterinarai pabrėžė, kad tai – netikusi idėja.
Ar verta dėl to nerimauti? Gydytojai dažniausiai ypatingos problemos nemato – galvos skausmas praeina savaime (manyta, kad su šia būsena gali būti susijęs širdies ritmo sutrikimas, nors ryšys neįrodytas).
Antra vertus, tebelieka atviras klausimas, ar tokie epizodai susiję su migrena – yra duomenų, kad žmonėms, linkusiems į galvos skausmą, jie pasireiškia dažniau. Yra ir tvirtinančių priešingai, kad „smegenų užšalimą“ galima panaudoti migrenos simptomams palengvinti.
Kaip tai pasireiškia?
„Smegenų užšalimas“ – nemokslinis, nors ir populiarus terminas. Specialistai šią būseną apibūdina kaip šalčio sukeliamą galvos skausmą, arba, konkrečiau, sparninio gomurio mazgo neuralgiją – per šį mazgą eina viena iš trišakio nervo, pagrindinio burnos ertmės juntamojo nervo, atšakų.
Mokslinėje bendruomenėje šis efektas žinomas jau ne vieną dešimtmetį – ir jo priežastys ganėtinai gerai išstudijuotos (ši būklė paminėta Tarptautinės galvos skausmo draugijos žinyne). Tiesą sakant, su „smegenimis“ ji nelabai susijusi – veikiau atspindi nervų ir kraujagyslių reakciją į šaltį. Tiesa, kaip konkrečiai tai vyksta – tebesiginčijama.
Dauguma ekspertų sutaria, kad tai nutinka, kai šaltas maistas ar gėrimas paliečia gomurį, dėl to šioje srityje esančios smulkios kraujagyslės greitai susiaurėja, o po to išsiplečia, pažymi Harvardo medicinos mokyklos specialistai. Iš nervų, reaguojančių į nemalonų pojūtį, galų, signalas per trišakį nervą patenka į smegenis. Jos suvokia tai kaip pojūtį galvoje, – vadinamasis atspindėto skausmo sindromas, kai skausmo šaltinis yra vienoje kūno vietoje, o efektas juntamas kitoje.
„Gomuryje daug smulkių kraujagyslių ir nervų gijų, – pažymi neurologas iš Louisville'io universiteto Kris Rau. – Dėl staigaus atšalimo kraujagyslės susitraukia taip greitai, kad tai suvokiama kaip skausmas. Tokius signalus gaunančios smegenys stengiasi išsiaiškinti, kas vyksta. Jos supranta, kad kažkas ne taip, nors ir nefiksuoja, kur būtent. Tai, kad skausmas juntamas galvoje, galima palyginti su širdies priepuolio sindromu – atrodo, kad skausmo šaltinis yra kairiau tos vietos, kur yra širdis“.
Antra vertus, prieš kelis metus publikuoto tyrimo, kuriame maždaug dešimt žmonių per šiaudelį gėrė ledinį vandenį, pažymėjo, kad vykstant „smegenų užšalimui“, staigiai išsiplečia, o po to susiaurėja viena iš smegenis krauju aprūpinančių kraujagyslių – priešakinė smegenų arterija. Jie spėjo, kad skausmo pojūtis gali būti susijęs ir su tuo.
Ką daryti?
Gydytojai pabrėžia, kad smegenys dėl to nenukenčia. Ir netgi, pasak Johns Hopkins klinikos neurochirurgo Rafael Tamargo, net jei ledai galėtų iš tiesų jas neilgam atšaldyti, rimtų pasekmių tai nesukeltų. Atlikdami kai kurias operacijas, gydytojai kartais sulėtina smegenų kraujotakos intensyvumą, smegenų temperatūrą sumažindami beveik trečdaliu, pažymi jis. „Tada sulėtėja metabolizmas ir elektrinis aktyvumas, tačiau temperatūrai atsistačius, visi procesai normalizuojasi“.
Bendrai, „smegenų užšalimas“ nėra pavojingas, tvirtina galvos skausmo specialistė, Teksaso medicinos koledžo docentė Stephanie Vertrees. Absoliučiai daugumai žmonių jis per kelias minutes praeina. Į gydytojus specialistai pataria kreiptis tik jei skausmas užtrunka. Kaip pažymi Johns Hopkins klinikos galvos skausmo gydymo centro direktorius Nauman Tariq, nėra prasmės gerti nuskausminamuosius vaistus – kol jie paveiks, veikiausiai viskas jau bus praėję savaime. Visgi, norintiems skausmo atsikratyti greičiau, pataria, pavyzdžiui, išgerti šilto skysčio, taip paveikiant burnos ertmės nervus.
Šis efektas pasireiškia ne visiems. Harvardo medicinos mokyklos vertinimu, su juo gali susidurti 30–40% žmonių (maždaug tokie duomenys buvo gauti, apklausiant paauglius Taivane). Kitais vertinimais, tokių žmonių dalis gali siekti ir 75%, nors skirtingose demografinėse grupėse duomenys gali skirtis (vaikams tai gali pasireikšti dažniau). Kai kas atvirkščiai, skelbiasi galintys šlamšti ledų kiek telpa – be kokių nors nemalonių pojūčių galvoje. Kaip sako šį efektą tyrinėjantis Rutgers universiteto docentas Jorge Serrador, tai gali lemti individualios nervų sistemos ypatybės, nors tiksliai tai nėra žinoma.
Yra duomenų, kad itin retais atvejais greitai valgę šaltus valgius ar gėrę šaltus skysčius, vėliau skundėsi širdies ritmo sutrikimu (prieširdžių virpėjimu). Medicininėje literatūroje aprašytas atvejis, kai tai dukart užfiksuota jaunam žmogui, kurio širdis šiaip jau buvo sveika – išgėręs stiklinę vaisinių ledų, jis patyrė greitai praėjusį „smegenų užšalimą“, tačiau paskui jam paspartėjo ir širdies plakimas; tai užtruko ir jis kreipėsi į gydytoją. Ar šie įvykiai iš tiesų yra susiję – nežinia, nors manoma, kad jei ryšys visgi yra, jis galėjo kilti dėl virškinamuoju traktu judančio šalto, nespėjusio sušilti iki tinkamos temperatūros, maisto poveikio nervų galūnėlėms. Kaip bebūtų, tai nutinka retai – kelių šimtų JAV ligoninių pacientų su prieširdžių virpėjimu tyrimas parodė, kad simptomų pasireiškimą su šaltų gėrimų vartojimu susiejo vos ~1% dalyvių.
Yra tyrimų, rodančių, kad „smegenų užšalimas“ labiau paplitęs tarp patyrusių migreną. Šis klausimas vis dar kelia diskusijas: kitos publikacijos rodo, kad tokios priklausomybės nėra, o atvejai, kai šaltas maistas sukelia migrenos priepuolį – itin reti. Kaip pažymi Kris Rau, kai kurie žmonės netgi liudija, kad specialiai sukeltas „smegenų užšalimas“ padėjo jiems susidoroti su migrena (jie vylėsi, kad tai padės sutvarkyti smegenis krauju aprūpinančias kraujagysles).
Kai kurie tvirtino, kad jiems tai padėjo, nors tai ir nėra oficialus gydymo metodas. Kaip bebūtų, šalto maisto sukeliamus efektus tirti gali būti naudinga, nes su jais susiję mechanizmai panašūs į kylančius ir rimtesnių galvos skausmų atvejais. „Žmogui sukelti migrenos priepuolį ne taip jau paprasta, o štai „užšaldyti smegenis” lengva ir laboratorinėmis sąlygomis, ir be ypatingų pasekmių, – pažymi neurologas Dwayne Godwin. – Gali būti, kad šio reiškinio tyrimas padės sukurti efektyvesnius gydymo metodus“.
