Neturėdami efektyvių įpročių galime iššvaistyti daug laiko neesminėms, nesvarbioms ar net žalingoms veikloms. Tada ir jaučiamės prastai ir rezultatas prastas. Padidinti produktyvumą galime pasiskaitę naudingos literatūros ir pasisėmę žinių iš seminarų bei mokymų. Tačiau kodėl vis tiek niekas iš esmės nesikeičia? Dažnai turime per daug informacijos, tačiau net dalies jos neintegruojame į kasdieninę veiklą.
Teorija ir praktika rodo, jog vienas iš paprastų ir labai efektyvių įrankių padedančių nudirbti darbus ir dirbant neišsekti yra veiklos planavimas (nesvarbu ar jaučiamės kupini energijos, ar nesugebame išsiversti iš lovos). Visavertės dienotvarkės susidarymas, jos laikymasis ir nuolatinis atnaujinimas pagal savo poreikius yra raktas į efektyvią dieną ir darbo bei asmeninių tikslų siekimą.
Šioje dienotvarkėje rasite šešis pagrindinius aspektus:
Data: pradėti keisti savo įpročius galime dabar. Mums nereikia laukti pirmadienio ar naujų metų. Gyvenimas per trumpas.
Citata: kartais gera citata įkvepia ir padeda nusiteikti dienai. Kartais jos nereikia, nes ir taip esam nusiteikę, o kartais ir ji nepadeda – tada geriausia pereiti prie darymo.
Planas: darbų išskirstymas ir veiklos planavimas kas valandą leidžia neužsisėdėti prie vienos veiklos tol, kol nebematome ir nebejaučiam nieko, išskyrus pyktį ir alkį.
Darbai: darbų prioritetizavimas leidžia nuspręsti, kur šiandien koncentruosimės ir kreipsime daugiausiai laiko ir resursų, kokios veiklos antrinės ir kokios paskutinės. Nenaudingų ir neefektyvių darbų nedarymo suplanavimas leidžia nuspręsti, ko atsisakysime ir skirti daugiau laiko norimoms efektyvioms veikloms.
Įkrova: visą dieną mes naudojame savo organizmo resursus. Atstatomųjų veiklų suplanavimas leidžia atkurti resursus ir atgauti organizmo pusiausvyrą.
Refleksija: dienos pabaigoje svarbu peržvelgti savo dieną – kurie dienotvarkės punktai įvykdyti, kurie ne, kuriuos verta perkelti, o kuriuos – tiesiog išbraukti. Taip pat naudinga atspindėti savo emocinę ir fizinę savijautą bei lydinčias mintis arba šiaip kokią genialią mintį užsirašyti.
Dirbdami nepamirškime ilsėtis ir reguliariai atstatyti organizmo resursus. Poilsis nebūtinai turi būti išvyka į SPA, efektyvų poilsį galime rasti ir savo duše. Pavyzdyje pastebėsite, jog aš karštą dušą įtraukiau į energijos įkraunančias veiklas. Dušas gali būti ir eikvojantis resursus, ir jų pridedantis. Jeigu mes būdami duše nuolat galvoje sukame problemas, planus ir t.t., mes jaučiame atitinkamas emocijas ir mūsų kūnas atitinkamai reaguoja.
Nors išorinių stresorių nėra, mes palaikome vidinę fiziologinę streso reakciją vidiniais stresoriais (mintimis). Tokiame duše nejaučiame vandens ant kūno, neužuodžiame šampūno kvapo, neatsipalaiduojame, o gal net labiau įsitempiame. Tačiau, jei apsisprendžiame, jog duše neplanuosime ir neruminuosime, ir nuo kylančių planų ir kitų minčių vis perkeliame dėmesį į dušo keliamus malonius pojūčius, pailsiname tiek mintis, tiek kūną.
Sėkmė nėra didelių darbų pasekmė. Sėkmė yra mažų pakartotinių žingsnelių rezultatas. Savęs ugdymas ir efektyvesnis gyvenimas prasideda nuo asmeninės disciplinos ugdymo. Niekas mūsų aplinkoje nepasikeis, jeigu mes nekeisime savo mąstymo ir elgesio. Kaip atlikti savo darbus, jūs puikiai žinote, jūs esate savo srities specialistas. Tam, kad išlaikytume organizmo pusiausvyrą ir būtume sveiki dabar ir rytoj, mums svarbu ne tik darbus atlikti, bet juos ir suplanuoti bei subalansuoti su atpalaiduojančiomis ir energizuojančiomis veiklomis.
Trys skirtingos dienotvarkės planavimo versijos parsisiuntimui ir naudojimui:
