Danijos alaus daryklos „Carlsberg“ generalinis direktorius Cees‘t Hartas neslepia nerimo, jog bendrovės, pasidavusios pagundai išleisti skolos vertybinius popierius tik dėl to, kad pigu, gali galiausiai sulaukti nepageidaujamo finansinio balanso.
„Nuo pat tos akimirkos, kai įsigalioja gundančiai žemos palūkanos ir bendrovės pasijunta turinčios jomis pasinaudoti ir įgyvendinti ambicingus tikslus – galbūt pernelyg ambicingus, viršijančius jų galimybes, – jos privalo atminti, kad vėliau išauš diena, kaip visoms joms teks už tai susimokėti, – interviu telefonu žurnalistams sakė C. Hartas. – Yra daugybė bendrovių, kurios rinkoje elgiasi daug agresyviau nei mes ir kurios vėliau susiduria su didelėmis problemomis.“
Šiuo metu pasaulyje beveik 17 trilijonų eurų vertės vertybinių popierių prekiaujama su neigiamu pajamingumu, nes investuotojai vengia rizikų.
Rugpjūčio 13 dieną JAV bendrovė „Nestle SA“ tapo pirmąja įmone, kurios 10 metų skolos vertybinių popierių eurais pajamingumas nesiekė nulinio lygio. „Carlsberg“ tėvynėje, Danijoje, turinčioje didžiausią pasaulyje padengtų obligacijų rinką, bankas paliko pėdsaką istorijoje šių metų rugpjūtį, kai pirmą kartą pasiūlė neigiamas palūkanų normas už dešimties metų trukmės būsto paskolą.
Nuo 2015 metų, kai C. Hartas atėjo dirbti į „Carlsberg“, bendrovė sutelkusi dėmesį į pastangas sumažinti savo skolą ir apkarpyti išlaidas, – vykdant tokią strategiją buvo stengtasi susilaikyti nuo stambesnių įsigijimo sandorių. Tuo tarpu jos konkurentai, tarp jų ir „Anheuser-Busch InBev NV“, per pastarąjį dešimtmetį padidino savo rinkos dalį po ištisos serijos įsigijimo sandorių. Pastarąjį kartą „Carlesberg“ skyrė didelę sumą perėmimo sandoriui 2008 metais, kai įsigijo „Scottish & Newcastle Plc.“ už maždaug 8,5 mlrd. JAV dolerių, – tuo metu bendrovei vadovavo C. Harto pirmtakas.
„Carlsberg“ pastaraisiais metais gerokai sumažino savo finansinio sverto rodiklius, – teigė „Danske Bank“ kreditų analitikas Brianas Borstingas. Praėjusią savaitę alaus daryklos priimtas sprendimas išplėsti savo akcijų supirkimo programą sietinas su „šiek tiek neigiama kredito istorija“, bet kartu jis „rodo, kad „Carlsberg“ neplanuoja didesnių susiliejimo-įsigijimo sandorių artimiausiu laikotarpiu“, – sakė jis.
„Bloomberg Intelligence“ nuomonė:
„Carlsberg“ gali investuoti savo pinigų srautus į sujungimo-perėmimo sandorius, stabilizavusi savo balansą, susigrąžinusi dividendų išmokėjimą iki 50 proc. ir pradėjusi 4,6 mlrd. kronų akcijų išpirkimo programą. Papildomi sandoriai nepakenktų jos grynosios skolos santykio su „Ebitda“ užsibrėžtam rodikliui, tuo tarpu strateginis susijungimas su „Habeco“ padvigubintų grynosios skolos vertę, bet kartu, jei pasisektų, paskatintų augimą“, – Duncanas Foxas, vyresnysis vartojimo produktų pramonės analitikas.
„Carlsberg“, kuri birželio 10 dieną pardavė 10-ies metų trukmės obligacijų su 0,875 proc. kupono norma, grynosios skolos ir EBITDA pelno santykis kartais nuo 2014 metų sumažėjo nuo 2,74 iki 1,33. Generalinis direktorius sakė norįs išlaikyti santykį ties maždaug 1,5 karto. „Norėtume būti kiek konservatyvūs“, – sakė „Carlsberg“ vadovas.
Nors C. Hartas šiuo metu neplanuoja didesnių perėmimo sandorių, jis vis dar domisi galimybėmis padidinti „Carlsberg“ turimų „Habeco“, įsikūrusios Hanojuje, akcijų paketą. Derybos su Vietnamo vyriausybe vyksta jau kelerius metus.
„Jei jau prakalbome apie „Habeco“, mes nesunkiai galėtume finansuoti šį sandorį patys“, pasinaudodami pinigų srautais, sakė generalinis direktorius.
„Žinoma, šiuo metu palūkanų normos žemos, ir tokios aplinkybės situaciją palengvina, bet nereikia pamiršti, kad palūkanų normos bet kada gali vėl pakilti“, – sakė C. Hartas.
