Spaudos konferencijoje paskelbta įmonė, laimėjusi konkursą tvarkymo projektui parengti. Sutartis dėl darbų atlikimo sudaryta su UAB „Hidroterra“.

Projektuotojų teigimu, skirtingose kalno dalyse gali tekti taikyti skirtingas priemones. Kalno šlaitų sutvirtinimas bus vykdomas geotechninėmis priemonėmis, naudojant erdvinius geotinklus, geresnių charakteristikų gruntą, plokščius tinklus, galbūt gręžtinius inkarus.

„Pagrindiniai iššūkiai – gamta motina. Jeigu turėsime lietingą sezoną, sudėtingą žiemą (ne tokią šaltą, su daug kritulių), tai automatiškai paveiks dabartinę situaciją, kuri yra stabilizuota. Viskas priklauso nuo gamtos sąlygų.

Taip pat vykdant tyrimo darbus yra tikimybė rasti dar neatrastų dalykų, kurie gali paaiškėti tik tyrimo metu“, – sakė UAB „Hidroterra“ direktorius Darius Kalesnykas.

Įmonė per artimiausius 15 mėnesių turės atlikti reikalingus tyrimus ir parengti projektą galutiniam viso Gedimino kalno sutvarkymui.

Įmonė, atlikusi tyrimus, parengs tris projekto variantus, jie bus viešinami visuomenei, ir galiausiai bus pasirinktas vienas variantas, pagal kurį bus parengtas projektas statybos darbams.

Tiksli kaina bus žinoma parengus projektą

Kultūros viceministrė Ingrida Veliutė teigė, kad per artimiausius devynis mėnesius bus atlikti tyrimai, ir parengtas projketas pietrytinei Gedimino kalno daliai.

„Turint parengtą šio kalno dalies projektą, muziejus skelbs rangos darbų viešojo pirkimo konkursą, ir tuomet pradės darbus. Jų pradžia galbūt galėtų būti kitų metų vasarą. Lygiagrečiai per 15 mėn. laikotarpį projektuotojas parengs visos likusios kalno dalies projektą“, – sakė I. Veliutė.

Pasak viceministrės, tiksli darbų kaina bus žinoma parengus projektą.

„Planuojame, kad darbai bus finansuojami iš skirtingų šaltinių“, – sakė I. Veliutė.

Varžėsi dvi įmonės, viena atkrito

Lietuvos nacionalinio muziejaus direktoriaus pavaduotoja finansams Eglė Pekarskaitė priminė, kad antrą kartą vykęs konkursas buvo paskelbtas šių metų balandį.

„Susidomėjimo sulaukėme, tačiau, kai jau buvo pasiektas pasiūlymų pateikimo laikas, tai buvome sulaukę dviejų pasiūlymų. Vienas iš jų buvo atmestas kaip neatitinkantis konkurso reikalavimų“, – sakė E. Pekarskaitė.

Pasak muziejaus atstovės, pagal reikalavimus konkurso dalyvis turėjo pateikti metodus, kaip turėtų būti stabilizuojami šlaitai ir statiniai, esantys ant Gedimino kalno, kaip būtų surinktas paviršinis ir gruntinis vanduo, ir turėtų numatyti galimų tyrimų poreikį.

„Pateikto pasiūlymo techninės dalies vertinimui muziejaus viešojo pirkimo komisija pasitelkė atskirą komisiją, kurią sudarė ekspertai. Į šią ekspertų vertinimo grupę buvo kviečiami specialistai iš kitų įstaigų, taip pat mokslinių institucijų atstovai – iš Geologinės tarnybos, Vilniaus, Kauno technologijos, Vilniaus Gedimino technikos universitetų, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Kultūros ministerijos, Statybos inžinierių konsultantų biuro ir muziejaus“, – sakė E. Pekarskaitė.

Pasak muziejaus atstovės, sutarties vertė yra 2 mln. 178 tūkst. eurų.

Kol kas ekstremali situacija neatšaukiama

Kaip rašė BNS, ankstesniais muziejaus skaičiavimais, tai gali kainuoti apie 30 mln. eurų.

Po 2016 metais įvykusių kelių Gedimino kalno nuošliaužų 2017 metų pabaigoje valstybės mastu paskelbta ekstremali situacija. Per tą laiką atlikti kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbai, įrengta vandens drenavimo sistema, tačiau pietrytinio šlaito būklė lieka kritinė, yra naujų nuošliaužų grėsmė.

Tyrimai parodė, kad pagrindinė kalno problema – vanduo ir nestabilus, prieš 30 metų supiltas gruntas. Gedimino kalno tvarkybos darbus planuojama baigti 2022 metų pabaigoje.

Dėl kritinės būklės ir tvarkymo darbų kalnas kurį laiką buvo uždarytas lankytojams, šiuo metu į jį galima pasikelti taku nuo Vilnios pusės, taip pat veikia funikulierius.

Pasak viceministrės, šiuo metu Gedimino kalno būklė yra stabili.

„Nuo 2017 m. lapkričio neįvyko nei viena nauja deformacija. Tos deformacijos, kurios įvyko anksčiau, nesiplėtė ir yra stabilios. Stebėsenos sistema nuo 2018 m. pradžios nefiksavo jokių žymesnių judesių“, – sakė I. Veliutė.

Pasak viceministrės, kol nebus atlikti galutiniai šlaitų sutvirtinimo darbai, bus siekiama, kad ekstremali situacija nebūtų nutraukta.