Dauguma jų yra pagrįstos senovės filosofijomis ir mokymais, tokiais kaip graikų stoicizmas arba kiniškojo dao wu wei principu, kurių visų esmė yra panaši: nekomplikuok – plauk pasroviui.
Jei jūs iš tiesų norite atprasti bereikalingai nerimauti, visų pirma reikėtų priimti paprastą faktą: Visata iš esmės nėra piktybiška, nors nemalonumų nutinka visiems. Paradoksalu tai, kad mes nerimaujame dėl visko pasaulyje, nors ir puikiai suprantame, kad toli gražu ne visada galime pakreipti įvykių eigą kita linkme. Kodėl, pavyzdžiui, mes tikime, kad bet kokį orą reikia priimti su dėkingumu, bet labai lengvai save (ir kitus) vadiname ištižėliais, jei nesugebame įveikti kitų kliūčių?
Gera naujiena ta, kad net jei mes ir negalime paveikti visų įvykių ar aplinkybių, visada galime pakeisti savo reakciją į juos. Šitą požiūrį padeda įtvirtinti wu wei principas.
Wu wei – tai tokia senovinė dao filosofija, kurios esmė – pasyvus stebėjimas, spontaniškumas ir nemotyvuotumas. Mūsų laikais, kai vyrauja svarbių tikslų, aukštų standartų ir „save susikūrusių“ žmonių kultas, ši filosofija skamba kaip nusikaltimas.
„Wu wei – tai būsena, kurioje mes galime būti labai veiklūs ir veiksmingi, bet kartu jaustis visiškai atsipalaidavę ir absoliučiai pasitikintys aplinkiniu pasauliu“, – aiškina Britų Kolumbijos universiteto Azijos tyrimų profesorius Edwardas G. Slingerlandas, parašęs knygą apie meną būti spontanišku „Trying Not to Try: The Art and Science of Spontaneity“ („Pasistenkite nesistengti: spontaniškumo menas ir mokslinis pagrindimas“).
Profesorius įsitikinęs, kad išmokę veikti tik tada, kai tai atrodo natūralu, mes tapsime sėkmingesni, mūsų reitingai išaugs – ar tai būtų karjera, ar romantiniai santykiai.
„Žmonės, kurie vadovaujasi wu wei filosofija, mano, kad nedaro nieko ypatingo, bet tuo pat metu jie gali kurti tobulus meno kūrinius, pasiekti puikių rezultatų derybose arba netgi subalansuoti pasaulio tvarką“, – rašo E. G. Slingerlandas savo knygoje. Ramūs veiksmai be įtampos, nesijaudinant dėl rezultatų – pagrindinis wu wei harmonijos principas.
Suprasdamas, kad daugumai mūsų nelengva pakeisti savo įprastą mąstymą, profesorius E. G. Slingerlandas rekomenduoja visų pirma atprasti save nuolat spausti: „Jei jums pasakyčiau: „Negalvokite apie baltą dramblį“, jūs iš karto apie jį pagalvosite, nes žodžiais aš suaktyvinu šią koncepciją jūsų smegenyse, – sako jis. – Panašiai ir su wu wei principu – jūs neišmoksite pasitikėti natūralia įvykių eiga, jei nuolat apkrausite savo smegenis svarbių darbų sąrašais.“
Savo knygoje E. G. Slingerlandas rekomenduoja dvi pagrindines strategijas, kurios padės įprasti mažiau nerimauti:
#1: nereikia kovoti su kliūtimis
Svarbiausia yra suprasti, kad yra normalu negriauti užtvarų, iškylančių kelyje į tikslą, neeikvoti tam nervų ir negaišti laiko.
Mokykitės padaryti pauzę ir pamąstyti, o ne iškart pulti kliūtį. Kartais gyvenime veikia kompiuterinių žaidimų logika: kai kuriais atvejais barjeras egzistuoja dėl kokios nors priežasties arba jis apskritai yra neįveikiamas. Galbūt Visata tokiu būdu užsimena apie kitokią įvykių eigą, kuri galiausiai jums patiks ne mažiau, tad gal verta paieškoti kito kelio ar net kito tikslo.
#2: patikėkite spontaniškumu
Kita E. G. Slingerlando strategija dar paprastesnė: sukurkite gyvenime erdvės spontaniškumui. Mes praktiškai neduodame sau laiko pagalvoti, o ko norėčiau būtent šią akimirką, juo labiau realiai padaryti kažką spontaniškai. O juk nesuplanuoti veiksmai teikia džiaugsmą, skatina kūrybingumą. Nesakykite sau: „Aš pamėginsiu“ ir nepersistenkite planuodami – tiesiog savo malonumui darykite tai, kas jums patinka, ko norite ir ką mokate daryti, eigoje priimdami sprendimus pagal tai, kaip viskas klostosi.
