Visgi sutvarkyti komunalines atliekas yra viena, o užtikrinti žiedinės ekonomikos užduočių vykdymą – tai yra bendras verslo, pramonės ir visos visuomenės reikalas, sako Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (ARATC) direktorius Algirdas Reipas.
Daugėja plastiko, kurio neįmanoma perdirbti
Paskutiniais duomenimis, Lietuvoje 2017 metais į sąvartynus pateko 32,7 proc. atliekų, 48,1 proc. perdirbta (iš jų 24 proc. sukompostuota), o 18,2 proc. sudeginta. Lietuva gali džiaugtis ir sėkmingos užstato už vienkartines pakuotes sistemos rezultatais, per kurią šiuo metu surenkama iki 90 proc. į rinką išleistų pakuočių. Šis rezultatas laikomas sektinu pavyzdžiu kitoms ES bei pasaulio šalims, tačiau Lietuva vis dar turi nemažai iššūkių atliekų tvarkymo srityje.
Iki 2035 m. Lietuva į sąvartynus išmetamų atliekų kiekį turi sumažinti iki 10 procentų. Anot specialistų, šį skaičių Lietuvai pasiekti visiškai realu ir akivaizdu, jog tai padarysime gerokai anksčiau. Pasiekti tikslą padės ir Klaipėdoje jau veikianti bei dar dvi Kaune ir Vilniuje statomos atliekų deginimo jėgainės. „Kogenercinės jėgainės – tai svarbi žiedinės ekonomikos grandinės dalis, kai atliekos perdirbti neįmanoma, tačiau jos turi energetinę vertę. Sudeginus atliekas pagaminama šiluma bei elektros energija miestiečiams“,– sako „Fortum Heat Lietuva“ jėgainės vadovas Vitalijus Žuta, pridurdamas, kad Klaipėdos kogeneracinė jėgainė šiuo metu sudegina 255 tūkstančius tonų komunalinių ir pramoninių atliekų.
„Atliekas mes sutvarkysime, bet tai – dar ne žiedinė ekonomika“, – teigia A. Reipas, kalbėdamas apie atliekų perdirbimo užduotis, kurias Lietuva turi įvykdyti: iki 2035 metų turi būti perdirdama 65 proc. komunalinių atliekų, iki 2030 metų – privalu perdirbti 70 proc. pakuočių atliekų. Vieną opiausių aplinkosaugos problemų A. Reipas įvardina plastiko daugėjimą. „Mums, kaip tvarkytojams, aktualiausia, kad šiuo metu didžiąją dalį plastiko atliekų sudaro neaiškios kilmės, neaišku kuo užteršti plastikai, kurių niekas nekontroliuoja – jie įvežami iš bet kur ir bet kaip. Labai didelė plastiko dalis šiuo metu yra neperdirbama“, – atkreipia dėmesį A. Reipas. Tą patvirtina ir bendrovės „Fortum Heat Lietuva“ vadovas: „Tarp kitų atliekų sudeginame labai daug plastiko, kaip aliejaus, chemijos, tepalų bakeliai ir indai. Sudeginti tokias atliekas mes galime, tačiau turėtume inicijuoti tokių atliekų tvarkymą“, – sako daugiau nei 40 metų energetikos ir atliekų tvarkymo srityje dirbantis V. Žuta.
Žiedinė ekonomika – atsakomybė gamintojams ir importuotojams
Pastačius dar dvi jėgaines, iš atliekų gaminančias energiją, rodos, lengvai pasieksime ES tikslus, tačiau pažymėtina, jog vadovaujantis žiedinės ekonomikos principais deginti turėtume kuo mažiau atliekų. Pasak Aplinkos ministerijos, Atliekų politikos grupės vyr. patarėjos Lauros Zukės, tai žiedinės ekonomikos paketo įgyvendinimo iššūkis ne tik Lietuvai, bet ir kitoms ES šalims narėms.
Anot pašnekovės, norint pasiekti minėtų ES tikslų, pirmiausiai turi būti iškeliama atsakomybė gamintojams: „Rinkoje turi atsirasti perdirbami gaminiai, taip pat lengviau išardomi, taisomi gaminiai, kad jiems sugedus, būtų įmanoma pataisyti ir vėl naudoti pakartotinai. Kad rinkoje padaugėtų tokių gaminių, visuomenė (vartotojai) turi būti sąmoningi ir rinktis bei reikalauti tokių gaminių. Be to, didelį vaidmenį žiedinėje ekonomikoje atlieka inovacijos, ekologinis gaminių projektavimas, mažatliekių ar beatliekinių technologijų taikymas – iš esmės prisidėdami prie perėjimo prie žiedinės ekonomikos“, – apie siekius kalba L. Zukė.
Aplinkos ministerija yra numačiusi ne vieną priemonę žiedinės ekonomikos tikslams pasiekti. Visų pirma, peržiūrimi mokesčiai už aplinkos teršimą pakuočių atliekoms, siekiant, kad į rinką patektų daugiau perdirbamų gaminių ir pakuočių. Taip pat numatytas sąvartyno mokesčio didėjimas. Pasak Aplinkos ministerijos atstovės, Lietuva taiko ir kitas priemones, kurios ribotų atliekų susidarymą, skatintų švarias technologijas ir gamybą produktų, kurie gali būti perdirbami ir pakartotinai naudojami. Viena tokių priemonių – žalieji pirkimai: „Žalieji viešieji pirkimai suteiks galimybę daugiau prekių, paslaugų ar darbų nupirkti „žaliai“ ( įsigyjami produktai ar paslaugos būtų ilgaamžiškesni, tinkami dar kartą panaudoti ir kt.). Siekiant paskatinti įmones kurti gaminius, darančius aplinkai mažesnį poveikį ir galinčius pakeisti, pavyzdžiui, tam tikrus vienkartinius plastikinius gaminius, numatytas finansavimas iš ES fondų lėšų“, – pasakoja L. Zukė.
Siekti perdirbimo bet kokia kaina?
Švedijos aktyvistei Gretai Thunberg streikais siekiant atkreipti dėmesį į klimato atšilimą, žvilgsniai krypsta į jėgaines ir jų poveikį aplinkai. „Žmonės turi daug nepagrįstų baimių. Pastatytoms kogeneracinėms jėgainėms taikomi patys aukščiausi reikalavimai išmetamosioms dalelėms, t.y. žymiai aukštesni nei biokuro degalams, kurie kietųjų dalelių į orą išmeta kur kas daugiau. Suomiai priėmė energetikos strategiją, kurioje nėra jokių investicijų į biokurą, nes miškų kirtimas taip pat sąlygoja klimato atšilimą“, - pavyzdį įvardina „Fortum Heat Lietuva“ vadovas. Pasak jo, atliekų deginimas – tai paskutinė žiedinės ekonomikos grandies dalis, kuri itin svarbi siekiant sumažinti sąvartynus arba juos visiškai uždaryti.
A.Reipo pastebėjimu, Lietuvoje yra pernelyg nuvertintas atliekų naudojimas energijos gamybai – vokiečių specialistų atlikti skaičiavimai patvirtina, kad aplinkosauginiu požiūriu yra geriau deginti atliekas energijos gamybai negu stengtis bet kokia kaina perdirbti plastiką – tam tik sunaudojama daugiau resursų.
Tai, jog pasiekti žiedinės ekonomikos tikslus Lietuva turi potencialo, vieningai sutaria visi pašnekovai. Žiedinės ekonomikos idėja pastaraisiais metais tapo labai svarbiu ir negrįžtamu procesu ne tik Europos Sąjungoje, bet ir visame pasaulyje. 2018 m. gegužės 30 d. priimtas žiedinės ekonomikos paketas, kuris turi būti perkeltas į Lietuvos Respublikos teisinę bazę iki 2020 m. liepos 5 d.
Apie Lietuvos ambicijas pasiekti žiedinės ekonomikos planus diskusija vyks festivalyje „Būtent!” rugsėjo 6-7 dienomis.
