Kas kaltas dėl spūsčių automagistralėse – reikėtų keiksnoti ne tik kelininkus

Artėja paskutinis ilgasis šios vasaros savaitgalis. Tokiu metu automagistralėse paprastai nusidriekia virtinės automobilių ir daugelis vietoj malonių ilgesnio savaitgalio įspūdžių būna priversti keiksnotis spūstyse. Draudimo bendrovės „If“ teigimu, esant intensyviam eismui automagistralėse dažniausiai patiriamos žalos, tokios kaip automobilio buferio įlenkimai, sudužę žibintai, atsitrenkimai į atitvarus, pasitaiko ir susidūrimų su gyvūnais, kalbama pranešime žiniasklaidai.

Nors per atostogas labai norisi pamiršti visus rūpesčius, nemažai jų išvengti pavyksta tiesiog iš anksto pasidomėjus situacija automagistralėse prieš pat kelionę. Yra įvairių mobiliųjų programėlių, kaip „Waze“, kurios praneša apie eismo įvykius realiuoju laiku, todėl patariama prieš kelionę pasidomėti, ar automagistralėse nėra vykdomi kelio darbai, ar nepranešama apie didesnius ar mažesnius eismo įvykius.

Gauta informacija padės iš anksto susiplanuoti maršrutą ir leis sutaupyti laiko, o gal net išvengti galimų eismo įvykių. Pavyzdžiui, važiuojant nuo pajūrio Kauno link, galima rinktis Žemaičių plentą arba Panemunės kelią per Jurbarką ir Raudondvarį.

„Dar vienas svarbus ir elementarus patarimas – vairuojant visą dėmesį skirti tik keliui. Pastebime, kad nemažai eismo įvykių nutinka, kai vairuotojai geria kavą, naršo telefone ar junginėja muziką. Esant dideliam greičiui užtenka sekundę nukreipti dėmesį nuo kelio, ir gali nutikti nelaimė, pavyzdžiui, išbėgus gyvūnui. Jei esate budrus, dar galite spėti kliūties išvengti, tačiau kitu atveju padariniai gali būti liūdni“, – komentuoja draudimo bedrovės transporto žalų grupės vadovas Dominykas Trimonis.

Supratingumas kitų atžvilgiu

Automagistralėse, kur eismas – itin intensyvus, o automobilių greitis – didelis, srautą akimirksniu gali paveikti net ir nedideli techniniai eismo įvykiai. Taip nutikus vairuotojai neretai neskuba patraukti transporto priemonės iš įvykio vietos, ir tai tampa didele kliūtimi kelyje, kuri galiausiai net paralyžiuoja eismą.

D. Trimonis pataria, jog esant eismo įvykiui, kai nėra nukentėjusiųjų ir abu eismo dalyviai sutaria dėl aplinkybių, automobilius reikia nufotografuoti, patraukti į kelkraštį įjungus avarinius įspėjamuosius signalus ir tik tuomet pildyti eismo įvykio deklaraciją.

Eismo įvykio liudininkams taip pat patariama nesiblaškyti kelyje, nesistengti įamžinti įvykių telefonais, staigiai nekaitalioti eismo juostų, o pasirinkus saugų greitį apvažiuoti kliūtis ir nesudaryti sąlygų spūstims susidaryti.

Dažnai dėl vairuotojų neapdairumo eismo įvykiai vėliau tampa nemenku galvos skausmu, nes žala būna išties nemaža, pradedant nuo 600 eurų, kai greitis nedidelis, o po didelių avarijų automobilis dažnai būna neremontuotinas.

Visgi kelionė gali tapti malonia patirtimi, jei vairuojama susikaupus ir stengiamasi iš anksto susiplanuoti ne tik maršrutus, bet ir pasirūpinti, kad automobilis būtų techniškai tvarkingas.