Kaip pasakojo moteris, maždaug prieš penkerius metus juodu su vyru įsigijo 1926 metais statytą mūrinį pastatą, kuriame kadaise, dar sovietmečio laikais, buvo padaryti trys garažai. Anot Jolitos, pastatas buvo apgailėtinos būklės – su supuvusiomis stogo konstrukcijomis ir be inžinerinių tinklų.
Po ilgų svarstymų šeima nusprendė nekeisti garažus skiriančių sienų, o pastato tūrių keisti negalėjo, fasadą teko derinti prie kultūros paveldo. Todėl jie įrengė tris skirtingų dydžių loftus.
„Pastato garažo vartų vietoje įrengėme įėjimo duris su vitrina ir apsauginėmis žaliuzėmis. Virš durų, buvusiose pastato konstrukcijų nišose, išpjovėme angas langams. Teko samdyti konstruktorių, kad parinktų metalines sąramas virš langų ir paskaičiuotų medines konstrukcijas.
Pakeitėme stogo konstrukciją, ją apšiltinome vata ir uždarų porų puta, šiltinome grindis ir pamatus. Suprojektavome ir įrengėme naujus kanalizacijos, vandentiekio, dujų ir elektros įvadus, naują ventiliacijos sistemą, grindinį šildymą, signalizaciją, internetą ir kondicionavimo sistemą“, – pasakojo Jolita.
Ji įvardijo, kad didžiausias iššūkis kuriant lofto interjerą, buvo mažoje kvadratūroje sutalpinti viską, kas be vargo tilptų 70-100 kv. metrų ploto bute. Todėl teko skaičiuoti kiekvieną centimetrą.
Kad pavyktų išgauti kuo daugiau erdvės, pora nusprendė įrengti stiklu atitvertą antresolę. Šiam sprendimui kliudė per mažas aukštis, todėl pirmo aukšto grindis teko nuleisti 40 centimetų. Jolita sakė, kad pagilinus grindis atsivėrė pamatinių akmenų dalys, kurias nuvalę jie paliko kaip interjero detalę.
„Norėdama kuo mažiau užgožti ir vizualiai praplėsti erdvę, pasirinkau baltą spalvą ir lakuotą uosio medieną, o norėdama išvengti nuobodumo, papildomai pritaikiau pilką ir geltoną spalvas. Nutarėme naudoti tik natūralias ir kokybiškas medžiagas.
Pagal mano projektą, iš uosio masyvo buvo pagaminta įėjimo aikštelė, tarpinis laiptas ir laiptai į miegamąjį. Po laiptais, po aikštelėmis ir po palange įrengiau stalčius iš faneros ir baltai dažyto uosio, kurie būtų ilgaamžiai ir tvirti. Didelis iššūkis buvo po laiptais sutalpinti integruotą šaldytuvą ir indaplovę“, – apie interjero sprendimus kalbėjo Jolita.
Lofto įrengimas atsiėjo 40 tūkst. eurų
Ji tvirtino nesiekusi kurti interjero iš brangiausių medžiagų ir baldų, visada galvojusi apie kokybę, interjero vientisumą ir jaukumą.
Norėdama suteikti interjerui lengvumo, Jolita pasirinko ažūrinius šviestuvus, kėdes, laikrodį ir miegamojo lovą su ažūriniu galvūgaliu.
Antrojo aukšto nišoje įkurdino originalią lentyną su pasvirusiomis vidinėmis pertvaromis, pagamintą iš natūralios, baltai dažytos medienos. Prie įėjimo taip pat pritvirtinta originali, iš uosio išpjauta šaka-kabykla, kurią sugalvojo pati Jolita.
„Norėdami pirmojo aukšto sienai suteikti žaismingumo ir erdvės, dalį korio formos lentynų nudažėme baltai, kitas palikome natūralios spalvos ir į vidų įdėjome veidrodžius. Kad praplėsčiau erdvę, vonios kambaryje veidrodžiais dengėme dvi sienas. Siekdami mažos erdvės vientisumo, vonios kambario grindis formavome su nuolydžiu, iš mažų baltos spalvos korio formos plytelių.
Palikome senus pamatų akmenis, virš jų įrengėme LED apšvietimą. Sienas dengėme medžio imitacijos plytelėmis. Taupydami vietą, dušo kabiną pirkome su į vidų suveriamomis durimis.
Kurdama interjerą siekiau išsaugoti kuo daugiau senojo pastato detalių: vieną lofto mūrinę sieną atnaujinome ir nudažėme baltai, viršuje nišoje įrengdami LED apšvietimą. Nuvalėme ir išryškinome pamatų akmenis. Prie durų esančias kreivas sienų dalis palikome originalias“, – tvirtino Jolita.
Pašnekovė įvardijo, kad iš 21,5 kv. metrų ploto patalpos, įskaičiuojant ir antresolę miegamajam, gavosi 30 kv. metrų ploto loftas. Jo įrengimas porai atsiėjo apie 40 tūkst. eurų.
Verta atkreipti dėmesį, kad daugumą darbų šeima atliko savo rankomis, pavyzdžiui, Jolitos vyras įrengė grindinį šildymą, atliko santechnikos darbus, o ji pati dažė sienas bei lentynas, nulakavo laiptus bei sukūrė jaukų interjerą.
