Apie tai, koks ūkininkams buvo šis vasaros sezonas ir kokių kainų laukti, DELFI laidoje kalbėjosi Lietuvos daržovių asociacijos valdybos narys Martynas Laukaitis ir SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Mažesnis derlius – didesnės kainos
M. Laukaitis pasakojo pats esantis ūkininkas ir auginantis bulves, burokėlius ir cukinijas, tačiau teigė, kad pastarieji ketveri derliaus metai, švelniai tariant, yra labai įdomūs.
„Pastarieji metai buvo ekstremalūs. Tai vandens per daug, tai per mažai, kas, automatiškai atsiliepia derliaus kokybei. Jei šalutinėse rinkose nebūna užderėję analogiškų produktų, tada analogiškai kyla kainos vartotojui“, – sakė jis.
Tiesa, šie metai, anot ūkininko, taip pat ne išimtis. Kaip pasakojo, didelių problemų turėjo tiek auginantys morkas, tiek kopūstus, tiek bulves, mat viską džiovino karštas ir sausas oras.
M. Laukaičio teigimu, kalbos, kad šiemet derlius bus šiek tiek mažesnis – laužtos ne iš piršto.
„Manau, kad ne šiek tiek, o bus stiprokos korekcijos“, – sakė jis, o paprašytas nurodyti, kiek, jis aiškino, kad geriausiu atveju, jei laukiantys orai leis derlių nusiimti tvarkingai, derlius bus mažesnis apie 15-20 proc., o mažesnis derlius reiškia ir didesnes kainas. Jos, kaip teigė, tikrai kils.
„Skaičiuojant nuo vidurkio bus aiški kainų kilimo tendencija, o kultūrų, kurios išsiskirs ir nebrangs, nematau“, – tikino pašnekovas ir pridūrė, kad dėl laukiančių dar didesnių kainų kaltas gali būti ne tik klimatas, tačiau ir augantys atlyginimai.
„Jeigu žiūrėtume tik į grūdus, tai yra beveik visiškai mechanizuota kultūra, rankų darbo joje yra labai mažai ir viską daro įrengimai.
Štai daržovėms visada reikia darbo rankų. Mechanizacija vyksta, vyksta sparčiai, bet ji tik dalinai mechanizuoja procesą. O jeigu žiūrėtume produkciją, kuri atsiduria prekybos lentynoje, beveik kiekviena daržovė yra pačiupinėta žmogaus rankomis“, – sakė jis.
Dėl to, kad vieną sezoną Lietuvą siaubia liūtys, o kitą – sausros, anot ūkininko, kalta klimato kaita. Pasak jo, tokie pokyčiai jaučiami ne tik visų Lietuvos ūkininkų, tačiau ir visame pasaulyje.
„Jeigu pietinės valstybės išvis tampa nebepalankios auginti tokią kultūrą, kaip daržovės, pas mus sąlygos tampa mažiau geros, tik tiek, kad reikalauja nemažų investicijų dėl prisitaikymo.
Reikia, kad ūkininkas turėtų įrankius, su kuriais galėtų švelninti gamtos išdaigas, kai karšta, sausa.
Tarkime, laistymo įranga reikalauja nemažų investicijų. Buvo laikas, kada Lietuvoje daržovių nereikėdavo šiaip laistyti, jos užaugdavo ir taip, paskui atsirado, kad reikia truputį, o dabar klimatas diktuoja, kad beveik visi plotai turi būti laistomi“, – sakė M. Laukaitis.
Atsiliepė visai Europai
Kad daržovių kainos fiksuoja rekordišką pakilimą jau ir šiuo metu, pasakojo SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Kaip vardijo, ankstyvosios bulvės jau dabar yra dvigubai brangesnės nei prieš metus, o morkos, svogūnai ir česnakai per metus pabrango apie 50 proc.
„Žinoma, šių metų derlius bus mažesnis ir kad kainos smuks – apie tai kalbų nėra, bet apie didesnį kilimą, turbūt, nuo šios dienos lygio, labai kalbėti nebereiktų“, – kiek optimistiškesnėmis prognozėmis dalijosi jis.
Kalbant apie daržovių kainas, joms didelę įtaką daro ir kaimyninių šalių situacija, kuri, tiesa, labai gera šią vasarą taip pat nėra.
„Kiek bendraujame su Europos augintojais, žinome, kad Lenkijoje dalyje regionų buvo per sausa, kitur – per šlapia. Suomiai neseniai patyrė šalnas, taip pat nukentėjo ir kai kurie Prancūzijos, Vokietijos regionai“, – sakė M. Laukaitis ir pridūrė, kad štai Ispanija ir Italija šylant klimatui jau susiduria ne su pavienėmis problemomis ir tampa nebe atsitiktiniai, o nuolatiniai klientai, kurie ieško produkcijos.
Kiek iš užsienio daržovių importuoja pati Lietuva, kaip teigė ūkininkas, priklauso nuo metų ir paklausos.
„Kadangi daržovės yra pigus produktas, joms yra skausmingas vežimas didesniais atstumais, todėl dažniausiai jos važiuoja iš artimesnių mums rinkų, todėl labiausiai jaučiame kaimyninės Lenkijos kvėpavimą ir įtaką“, – sakė ūkininkas.
T. Povilauskas aiškino, kad Lietuva yra labai priklausoma nuo užsienio rinkų ir pateikė pavyzdį.
Štai praėjusiais metais Lenkijoje buvo fiksuojamas rekordinis obuolių derlius, todėl tai pasijuto ir Lietuvoje, tačiau, kaip teigė, tokios tendencijos ilgai nesitęs, nes šiemet, kaip jam teko girdėti, tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje obuolių derlius nebus geras.
„Tai jau sufleruoja, kad obuolių kainos bus didesnės nei prieš metus“, – sakė jis.
Fiksuojamas kainų didėjimas
Pagrindinė priežastis, dėl ko matome maisto kainų kilimą, anot T. Povilausko, yra daržovių kainų augimas.
„Jos per metus yra pabrangusios 40 proc. Tai yra labai daug.
Taip paaugo kiaulienos produktų kainos, jos didėjo apie 12 proc. Pieno produktų kaina taip pat truputį augo, grūdinės kultūros, miltai brango apie 6 proc., duona – apie 3 proc.“, – sakė jis.
Tarp pingančių maisto produktų – alyvuogių aliejus, mat Pietuose buvo itin geras alyvuogių derlius. Taip pat kainų žemumose laikosi ir cukrus.
„Nuolat kritikuoju, kad kai sviestas pinga apie 30 proc., neatpiginti jo parduotuvėse yra kiek keista“, – apie sviestą užsiminė ekonomistas, tačiau paklaustas, ar gali būti, kad prekybos centrai tuo manipuliuoja, turėjo savo versiją.
„Kai visur buvo sviesto kainų augimas, tai Lietuvoje sviesto kainos tiek daug parduotuvėse neaugo, o kai jos dabar krenta, jos tiek daug ir nekrenta. Tiesiog norėtųsi, kad tos kainos būtų mažesnės, nes tarptautinėse rinkose sviestas yra atpigęs“, – teigė T. Povilauskas.
Pateikė prognozes
Ekonomistas paklaustas, ar, jo manymu, maisto produktų kainos ir toliau didės, sakė, kad kilimas neturėtų būti didelis.
Kaip aiškino, bus dar produktų, kurių kainos, tikėtina, didės, bet bus ir tokių, kurios turėtų nusistovėti – grūdiniai produktai, pienas, mėsa.
„Bendroje sumoje turėtų būti nedidelis augimas, jei niekas nepasikeis“, – patikino jis ir sakė, kad kainų augimas labiausiai paveiks tuos, kurie gauna mažesnes pajamas.
„Natūralu, kad tie žmonės labiausiai ir atkreipia dėmesį, kaip keičiasi vaisių ir daržovių kainos.
Brangs daržoves, obuoliai. Žmonės ieško alternatyvų, kuo vieną ar kitą daržovę pakeisti kita“, – laidoje kalbėjo T. Povilauskas.
