Nors paspirtukų startuolių istorija ir prasidėjo Kalifornijoje, kur praktiškai visi šaligatviai lygūs, Europoje situacija šiuo klausimu žymiai sudėtingesnė: senajame žemyne nemažai akmenimis grįstų gatvių, nutiestų prieš šimtus metų. Geriausiu atveju pasivažinėjimas tokiais šaligatviais gana nepatogus, o blogiausia – galima ne tik sugadinti paspirtuką, bet ir patirti rimtą traumą.
„Bene sudėtingiausia situacija Lisabonoje. Yra promenadų, kurių danga lygi tarsi stiklas, tačiau toliau nuo jų grindinys nelygus ir akmenuotas“, – sako „Wind Mobility Chief“ vadovas Ericas Wang.
„Lime“ vadovas Joe Krausas sako matęs, jog paspirtukais besivažinėjantys prisitaiko prie nelygios dangos keliamų iššūkių. „Paprasčiausias patarimas – važiuojant stovėti ant kojų pirštų. Kad ir kaip neįtikėtinai tai skambėtų, taip važiuojant akmenys juntami švelniau“, – apie paspirtukų subtilybes kalba J. Krausas.
Dauguma seniausių Europos sostinių turi itin daug siaurų gatvelių – nors paspirtukais jomis skrieti ir itin patogu, to paties, deja, negalima pasakyti apie paspirtukų bendrovių sunkvežimius ir kitą priežiūrai skirtą transportą.
„Gavę informacijos apie sugedusį ar kitaip į bėdą patekusį paspirtuką, į tą vietą turime pasiųsti techninę pagalbą, taip veikia sistema. Kartais tenka paimti paspirtuko vykti metro, nes kitaip privažiuoti nėra galimybių“, – paaiškina vienas iš bendrovės „Circ“ įkūrėjų Carlosas Bhola.
Populiariausiose vietovėse vienas paspirtukas per dieną leidžiasi į vidutiniškai dešimt kelionių. Neišvengiamas ratukų ir vairo kolonėlių dėvėjimasis juos labai greitai paverčia niekam tikusiais, jie paprasčiausiai numetami ant šaligatvio ar netgi metami į upes ar kanalus.
Naujo dizaino elektriniuose paspirtukuose stengiamasi visais įmanomais būdais prailginti jų tarnavimo laiką ir sumažinti poreikį priežiūros centruose kaupti gausias atsarginių dalių atsargas. Nors kainuoja tikrai ne pigiai (kainos prasideda nuo 500 dolerių), viliamasi, kad jais bus galima naudotis ilgiau, tad investicijos gana greitai atsipirks.
„Mūsų bandymai atskleidė, kad nauji modeliai tarnaus metus ar dvejus. Skirtumas, palyginus su pirmaisiais modeliais, tarsi diena ir naktis“, – sako „Bird“ Europos ir Azijos verslo regionų verslo plėtros vadovas Patrickas Studeneris.
Nemažai kitų bendrovių, tarp kurių „Wind“, taip pat norėtų, kad jų elektriniai paspirtukai tvertų bent dvejus metus. Nė vienas „Bloomberg“ kalbintas ekspertas neišreiškė nuomonės, jog juos tenkintų trumpiau nei metus eksploatuojamas elektrinis paspirtukas.
Nepelningas verslas
Dabartinė situacija Europoje tarsi lakmuso popierėlis atskleidžia, kaip startuoliai šiuo metu permąsto savo ankstesnį elektrinių paspirtukų modelį. Dabar startuoliai supranta, kad uždirbti padės tik investicijos į modernesnius ir brangesnius (tačiau ilgiau tarnaujančius ir lengviau prižiūrimus) paspirtukus.
Liepą technologijų portalas „Information“ skelbė, kad „Bird“, vienas iš didžiausių rinkos žaidėjų, pirmąjį 2019 metų ketvirtį skelbė apie beveik 100 mln. dolerių nuostolius, per tą laiką pajamos sumenko 15 mln. dolerių. Kol kas nė viena elektrinių paspirtukų bendrovė nedeklaravo dirbanti pelningai.
Nuo 2017 iki 2018 metų startuoliai didžiąją dalį savo pinigų išleido naujų paspirtukų įsigijimui, vieno kaina vidutiniškai sukasi apie 400 dolerių. Šiandien paspirtukas gali kainuoti ir pusę tokios sumos, nes pastarųjų pusantrų metų paklausa leido kaip reikiant sumažinti gamybos išlaidas. Modeliai, turintys talpesnes baterijas ir didesnius akmeniniam grindiniui tinkamesnius ratus, ir toliau kainuoja apie 500 dolerių.
„Pirmieji iš tikrųjų labiau priminė žaislus, jie nebuvo skirti dalintis. Tokie modeliai tuo metu buvo patys geriausi, neturėjome kito pasirinkimo. Laikui bėgant, supratome, kad mums reikia kitokių, tvaresnių ir patikimesnių sprendimų“, – sako vienas iš Švedijos bendrovės „Voi Technology AB“ įkūrėjų ir vadovas Fredrikas Hjelmas.
Kuriame patikimesnį paspirtuką
Jau nekalbant apie lankstesnius rėmus, kai kurie nauji elektrinių paspirtukų modeliai gaminami su keičiamomis baterijomis. Dauguma dabartinių paspirtukų tokios galimybės neturi, tad vienintelis būdas juos įkrauti – arba kiekvieną vakarą paspirtukus surinkti ir per naktį įkrauti (ką ir daro „Tier“), arba ieškoti alernatyvų.
„Keičiamos baterijos sumažina įkrovimo išlaidas, be to, prailginamas paspirtuko eksploatavimo laikas. Klientai galės džiaugtis įkrautais paspirtukais, o jų operatoriai – pigesne ir veiksmingesne tokių transporto priemonių priežiūra“, – sako Paulas Murphy iš bendrovės „Northzone“, investavusios į „Tier“.
P. Murphy teigimu, paspirtukai ir toliau sparčiai tobulės.
„Galimybė per kelias akimirkas tuščią bateriją pakeisti pilna šiame sektoriuje sukels tikrą revoliuciją. Elektrinių paspirtukų priežiūros išlaidos sumažės drastiškai“, – prognozuoja vienas iš „Tier“ įkūrėjų ir vadovas Lawrence Leuschneris.
Net ir vykstant tokiam sparčiam techniniam progresui, problemų išvengti nepavyks. Jungtinėje Karalystėje elektriniai paspirtukai viešosios paskirties keliuose vis dar draudžiami. Vyriausybės atstovai kovą sakė, jog valdžia imsis peržiūrėti šiuo metu galiojančius mobilumo įstatymus, dalis kurių priimti dar 1835 metais, tačiau galimus pokyčius prognozuoti sunku.
„Elektriniais paspirtukais besinaudojantys žmonės turėtų žinoti, kad jais važinėti tiek keliuose, tiek šaligatviais draudžiama. Saugumas – mūsų svarbiausias prioritetas“, – teigiama Jungtinės Karalystės transporto departamento išplatintame pareiškime.
