Lietuvos banko specialistai aiškina, kad visų vartojimo kreditų, t.y. paskolų, skirtų įvairiems poreikiams tenkinti, nepriklausomai nuo pavadinimo – vartojimo kreditas, paskola, greitasis kreditas, lizingas, kredito kortelė, – teikimo sąlygos yra vienodos.
Mažieji kreditai – iki 290 Eur
Kaip portalui DELFI pasakojo Lietuvos banko Kredito ir mokėjimo paslaugų priežiūros skyriaus specialistės Justina Tarasevičienė ir Aistė Tavorė, paskolų ir greitųjų kreditų sąvokos visuomenėje pradėtos vartoti dar iki įstatymo, reglamentuojančio kreditų išdavimą, priėmimo 2010 m.
Greitųjų kreditų terminas išpopuliarėjo, kai buvo plačiai siūlyti nedidelių sumų ir trumpo termino paskolos, pavyzdžiui, skolinama 100 Eur mėnesiui ar panašiai. Šie kreditai buvo suteikiami nuotoliniu būdu – telefonu ar internetu – ir greitai, o pinigų besiskolinantis žmogus dažnu atveju sprendimą skolintis priimdavo spontaniškai. Už greitumą ir patogumą greitąjį kreditą paėmusiam gyventojui tekdavo mokėti dideles palūkanas, o paskolą išdavęs juridinis asmuo prisiimdavo didelę riziką, kad kreditas gali būti negrąžintas ar grąžinamas su vėlavimais.
„Atsižvelgiant į tai, Lietuvos bankas, stebėdamas vartojimo kreditų rinką ir skelbdamas šios rinkos statistiką, išskyrė vartojimo kreditus į mažuosius vartojimo kreditus – iki 290 Eur ir didesnius nei 290 Eur“, – aiškino specialistės.
Vis dėlto nesvarbu, ar išduodamas mažasis ar didesnis vartojimo kreditas, juos išduoti gali tik juridiniai asmenys, įrašyti į Lietuvos banko tvarkomą vartojimo kredito davėjų sąrašą. Be to, kad ir kokio dydžio išduodama paskola – net ir euro ar kelių šimtų eurų, kredito davėjai turi įvertinti kredito gavėjo kreditingumą ir laikytis kitų teisės aktuose numatytų reikalavimų.
Lietuvos banko atstovės pastebi, kad paskutiniu metu stebimas akivaizdus mažųjų, arba kaip įprasta visuomenėje vadinti, greitųjų kreditų populiarumo mažėjimas.
„Didžiausią įtaką tam padarė griežtesni teisės aktų reikalavimai, taip pat vartojimo kredito davėjų atsakingesnis kreditingumo vertinimas. Pavyzdžiui, negalima suteikti net ir nedidelės sumos paskolos gyventojui, kuris neturi pastovių pajamų, – komentavo pašnekovės. – Tačiau tikimės, kad vis dažniau patys vartotojai tampa atsakingesni ir patys pasveria savo galimybes grąžinti prisiimamus finansinius įsipareigojimus“.
Nedidelė paskola – ne tik iš greitųjų kreditų bendrovių
„Mano.bank“ privačių klientų aptarnavimo vadovė Giedrė Kandrotaitė taip pat pastebi, kad gyventojai vis labiau sąmoningesni greitųjų kreditų atžvilgiu.
„Situacija kur kas geresnė nei buvo prieš 3–5 metus. Matome kur kas daugiau klientų, kurie puikiai supranta skirtumus tarp vartojimo paskolos ir greitojo kredito. Tačiau galima sakyti, kad gerai finansus išmanančių ir kredito vingrybes suprantančių klientų vis tiek dar nėra daug“, – pasakojo ji. Vis dar atsiranda gyventojų, kurie paskuba skolintis smulkias paskolas gerai neįsigilinę į sąlygas ar vartojimo kredito alternatyvas.
G. Kandrotaitė teigė, kad vis dar dažnas gyventojas nežino, kad dabar ir bankuose, kaip ir greituosius kreditus suteikiančiose bendrovėse, vartojimo paskolai nereikia laidavimo ar užstato, taip pat paskola gali būti išduodama internetu, o paraiškos procesai taip pat nėra daug sudėtingesni nei naudojantis mažus kreditus išduodančių bendrovių.
Pašnekovė pabrėžė, kad neretai gyventojai vis dar galvoja, kad nedidelę sumą pasiskolinti trumpam laikotarpiui galima tik iš greitųjų kreditų bendrovių. Visgi tokias paslaugas suteikia ir bankai, o gyventojas gali laimėti, jei prieš skolindamasis pinigų išsiaiškins visas galimas alternatyvas.
Būtent tai ir akcentavo G. Kandrotaitė, patardama, ką reikėtų gyventojui apgalvoti prieš imant kreditą: „Pirmiausia ir svarbiausia – nepasikliauti pirmos pasitaikiusios bendrovės pasiūlymu, o gauti keleto skirtingų tipų bendrovių pasiūlymus ir juos palyginti“.
4 svarbiausi dalykai, į kuriuos atkreipti dėmesį
Specialistė siūlė atkreipti dėmesį į pagrindinius keturis veiksnius. Pirma, koks yra bendras paskolos pabrangimas.
„Dažniausiai kredito bendrovės apie tai nekalba, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į palūkanas, bet ir į kitus mokesčius. Todėl lyginant bendrovių pasiūlymus būtina palyginti bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą (BVKKMN). Šis rodiklis parodo, kiek iš tikrųjų kreditas kainuos žmogui, nes į jį įtraukiamos ne tik palūkanos, bet ir sutarties sudarymo, mėnesinis sutarties administravimo ir kiti mokesčiai“, – aiškino specializuoto banko atstovė.
Kuo minėtas rodiklis didesnis, tuo kreditas brangesnis. Pavyzdžiui, bankinių vartojimo kreditų ši metinė norma gali būti apie 15–25 proc., greitųjų kreditų bendrovių gali siekti ir iki 99 proc. Antra, planuojant skolintis reikėtų apsvarstyti ir galimybę, kad jūsų finansinė padėtis gali pasikeisti ir gali kilti sunkumų grąžinti paskolą. Šiuo atveju, patarė G. Kandrotaitė, reikėtų atsižvelgti į tai, kiek kreditą teikianti bendrovė pasirengusi toliau bendradarbiauti ištikus neplanuotiems finansiniams pasikeitimams.
„Reikėtų išsiaiškinti apie galimybę netekus darbo ar ligos atveju atidėti įmokų mokėjimus mokant tik palūkanas, pratęsti kredito terminą ar kitaip trumpuoju periodu palengvinti naštą. Taip pat, atkreipti dėmesį į baudas už laiku nevykdomus įsipareigojimus“, – vardijo asmeninių finansų ekspertė.
Dar vienas dalykas, į kurį būtina įsigilinti prieš imant vartojimo kreditą – sutarties specialioji dalis. Įstatymu numatyta, kad šioje dalyje turi būti išvardytos visos pagrindinės paskolos sąlygos bei su ja susijusios išlaidos.
„Galiausiai, planuodamas skolintis, gyventojas turėtų atsakingai įsivertinti savo galimybes grąžinti skolas. Ar paskola jam nebus našta? Ar gaunamos pajamos stabilios ir tikėtina nemažės per visą paskolos laikotarpį? Ar asmuo turi sukaupęs rezervą užklupus ligai, darbo netekimo atveju?“ – kalbėjo „Mano.bank“ atstovė.
