Vilniaus rajono gyventojai baisu ir į kiemą išeiti: kova su kaimynais dėl šunų pasiekė kitą lygį

Vilniaus rajone, Gudeliuose tarp kaimynų užvirė arši kova, o jos priežastis – du šunys. Jų šeimininkė Jurgita tikina, kad kaimynai negali pakęsti šalia gyvenančių gyvūnų, todėl įvairiais būdais bando jų atsikratyti. Paskutinis būdas perpildė Jurgitos kantrybės taurę: šie savo kieme įsirengė prietaisą gyvūnų baidymui, kuris kelia ne tik šunis, bet ir kaimynus iš proto vedantį triukšmą.

Dėl šunų kilo tikras kaimynų karas: bijo net į kiemą išeiti

Anot Jurgitos, konfliktai su kaimyne Deimante prasidėjo prieš maždaug 6 metus, kai Jurgita įsigijo pirmąjį šunį – vokiečių aviganį Grosą.

„Mes su vyru atsikraustėme iš labai draugiškos šunims aplinkos. Nenutuokėme, kad artimiausi kaimynai, patys auginantys kelis šunis, gali prieštarauti, jog mes dresuotą šunį su komanda „šalia“ pravedam pro jos namus ir leidžiame toli nuo namų laukuose lakstyti palaidam. Ji mums pasakė, kad jai tai nepatinka – mes iškart pasitaisėme ir vedžiojome šunį tik su pavadžiu, o paleisdavome tik labai toli laukuose“, – aiškina Jurgita.

Pasak jos, kurį laiką buvo ramu, tačiau netrukus Jurgitos kaimynė pradėjo skųstis triukšmu ir nemaloniu kvapu nuo voljero.

„Voljerą patraukėme, ir kadangi susitvarkėme kiemo gerbūvį – buvusią žvyruotą dangą pakeitėme asfaltu – visi kvapai dingo. Nuolat plaunu voljerą bei vedžioju šunis. Kurį laiką vėl buvo ramu. Tada mes įsigijome antrą vokiečių aviganį – Zorro, pastatėme antrą voljerą į pirmojo vietą, arčiau kaimynės. Tuomet ir prasidėjo – dar statant voljerą, tiek mes, tiek darbininkai, statantys voljerą, buvome išvadinti visokiais žodžiais ir apšaukti. Buvo pagrasinta ir prisiekta mus sužlugdyti. Tai va – jau antri metai labai intensyviai tą ir stengiasi padaryti“, – sako Jurgita.

Taigi, kaimynė pradėjo rašyti skundus, kad Jurgita neprižiūri savo šunų. Pati Jurgita pripažįsta kaltę dėl vieno įvykio, kai prieš 5 metus jos šuo buvo išbėgęs iš kiemo per atvirus vartus ir nubėgo apuostyti kaimynės laikomą labradoro veislės kalytę, kas kaimynę labai įsiutino. Tačiau, anot Jurgitos, skunduose atsirasdavo daug išgalvotų dalykų.

„Ji dabar visuose skunduose rašo, jog abu šunys nuolat laksto palaidi, užpuolė ne kartą tiek jos dukrą, tiek vaiką, atvažiavusį į svečius, užpuolė ir apkandžiojo jos šunis, įskaitant ir vieną labai mažą – įdomu, kaip jis dar tebėra gyvas po tiek išpuolių. Kad voljerai smirdi baisiau nei viešieji tualetai, kas tikrai nėra tiesa. Kad šunys be perstojo loja ir dieną ir naktį – sutinku, kad jie suloja saugodami teritoriją, bet tikrai nėra taip, kad trikdytų ramybę. Kad voljerai per arti – vieną voljerą patraukėme toliau dar vieną metrą. Kad šunis paleidžiame laukuose – paleidžiame tik uždaroje teritorijoje dabar“, – aiškina Jurgita.

Nuo ankstyvo ryto klausosi gyvūnų atbaidymo prietaiso kaukimo

Moteris tikina, kad laikosi „visų įmanomų ir įsivaizduojamų taisyklių“. kad jos šeimą apėmusi panika, nes kaimynė „nuolatos seka ir viską fotografuoja, filmuoja“.

O visai neseniai Jurgitos kaimynė neva ėmėsi drastiškų kovos būdų – kieme įsirengė prietaisą gyvūnams atbaidyti. Negalėdama pakęsti jo keliamo triukšmo ir baimindamasi dėl jo poveikio šunims, Jurgita feisbuke pasidalino vaizdo įrašu, prašydama pagalbos, nes ji jau nebežinanti, ką daryti. Įrašas, kuriame užfiksuotas prietaiso keliamas triukšmas, per dieną sulaukė daugiau nei tūkstančio pasidalijimų. Taip pat ji pasidalino vienoje internetinėje parduotuvėje rasto tokio prietaiso aprašymu.

Įraše Jurgita paskelbė, kad „nieko nelaimėjusi, (kaimynė – DELFI) ėmėsi neadekvačių veiksmų – pasistatė gyvūnų atbaidymo aparatą vos keli metrai nuo mano Zorro voljero ir leidžia kas 30 sekundžių, jei pasiseka, perstato kas 10 minučių. Ir taip non stop dieną ir naktį. Čia jau ir žmonėms psichika gali pakrikti, ką jau kalbėti apie vargšus gyvūnus.“

Po šio įrenginio atsiradimo, Jurgita kreipėsi į pareigūnus, gyvūnų gerovės instituciją, valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, tačiau kol kas nė viena iš institucijų tikina negalinti moteriai padėti.

„Neapsikentus paskambinau 112 ir iškviečiau policiją – laimėjau tik tiek, kad turėtų nakties laikotarpiu 22–7 val. nejungti aparato, o jau nuo lygiai 7 val. ryto vėl klausausi kaukimo kas 30 sekundžių“, – sako Jurgita.

„Baisu išeiti į lauką kitą kartą, nes nežinia, kuo vėl neįtiksime ir kokią naują istoriją skunde parašys. Paskutiniame skunde net apeliavo į tai, jog jos nepilnametė dukra negali miegoti dėl šunų lojimo – įdomu, kaip dabar jai sekasi miegoti prie tokio aparato kauksmo? Kažkas baisaus“, – piktinasi moteris.

Šiuo metu Jurgita priversta savo šunis laikyti šunų viešbutyje, nes prietaiso kaukimas jiems tapo tikra kančia. „Nebegaliu jų tokių matyti ir nebegaliu taip jų kankint“, – sako moteris.

Kaimynė kreipėsi į pareigūnus dėl paskelbto šmeižto

DELFI susisiekus su Jurgitos kaimyne, ši paaiškino, kad apie konfliktą kalbėti nenori. Ji priduria, kad kieme įrengtas prietaisas gyvūnams atbaidyti niekaip nesusijęs su kaimynės Jurgitos šunimis, tačiau nepaaiškina, kokiu tikslu jį įsigijo.

„Šios informacijos aš nekomentuoju, nes čia yra įsisenėję dalykai. Prietaisas yra visai ne tam skirtas. Aš visą tą situaciją žinau, mačiau, kas yra socialinėj erdvėj paskelbta. Šiuo metu situaciją aiškinsis pareigūnai. Žinoma, kad kreipiausi į juos, nes tai yra šmeižtas. Internete viešai paskelbta privati informacija“, – teigia Jurgitos kaimynė.

Tuo metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Tomas Bražėnas aiškina, kad nesutarimai su kaimynais yra asmeniniai santykiai, todėl, nesant peržengtų įstatymų ribų, policijos vaidmuo tokiuose santykiuose nėra numatytas.

„Jei pilietė kreipėsi į sostinės policiją su prašymu, pareigūnai patikslins ir surinks visą reikiamą medžiagą ir, esant pažeidimo požymiams, jei tokie bus nustatyti, pradės tyrimą. Pilietė gali kreiptis ir į kitas atsakingas institucijas – savivaldybę, kuri padės išspręsti kilusius nesutarimus“, – teigia T. Bražėnas.

Naudoti tokį prietaisą prieš pasitraukti negalintį šunį – žiauru

VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė patvirtina, kad Jurgita kreipėsi į organizaciją pagalbos dėl keisto kaimynų elgesio.

Nors situacija jai žinoma, ji paaiškina, kad organizacija atstovauja viešą interesą (bešeimininkius gyvūnus ar tuos, kuriuos reikia apginti nuo jų pačių šeimininkų), tad tais atvejais, kuomet yra gyvūnų šeimininkai, jie ir turi rūpintis savo augintiniais patys ar samdydamiesi specialistus.

Kalbėdama apie kaimynų pasitelktą prietaisą gyvūnams atbaidyti, B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė teigia, kad anksčiau su niekuo panašaus jai nėra tekę susidurti. Reaguodama į kilusią problemą, ji primena Triukšmo valdymo įstatymą, kuris sako, kad joks asmuo ar gyvūnas neturi būti veikiamas tokio lygio triukšmo, dėl kurio kyla pavojus jo gyvybei ir sveikatai.

„Sunku pasakyti, dėl ko konfliktas yra kilęs tarp kaimynų ir sunku suprasti, kaip žmonės gali sau leisti naudoti prietaisą, skirtą gyvūnų atbaidymui, kai už tvoros yra nuo tokio garso pasitraukti negalintys gyvūnai. Mano nuomone, tik žiaurus žmogus taip gali elgtis, bet ką tikrai galiu pasakyti iš gyvūnų pusės – šie šunys nėra problematiški. Jie šiuo metu yra išvežti į mūsų kolegų viešbutį „Skriejanti kulka“ ir tikrai jokio triukšmo ten nekelia. Jei iš tiesų konfliktas būtų dėl šunų triukšmo, tam yra daugybė pateisinamų priemonių spręsti, yra atsakingos institucijos, kurios efektyviai dirba su triukšmo problemomis“, – teigia B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė.

„Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė prideda, kad šiuo atveju gąsdinami ir gyvūnai, o LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nurodyta, jog gyvūnų gąsdinimas yra laikomas žiauriu elgesiu su gyvūnais, už ką numatyta administracinė atsakomybė