Jos teigimu, kai kurių mokyklinių leidinių kokybė kelia nerimą. Maža to, nors žiniasklaidoje šia tema rašyta nemažai, neatrodo, kad leidėjai darytų išvadas.
„Tad norisi, kad bent tėvai būtų atidesni rinkdamiesi“, – įspėjo ji.
Savo ruožtu leidyklos „Šviesa“, kuri ir atsakinga už minėtą pratybų sąsiuvinį, komunikacijos skyriaus vadovė Rita Kručaitė klaidas pripažino ir patikino, kad ateityje kartojamuose šio leidinio tiražuose minėtos užduočių formuluotės bus patikslintos, o netikslumai pašalinti.
Rado net kelias klaidas
Mama DELFI nurodė, kad pernai išleistame užduočių sąsiuvinyje „Gramatikos pratimai“ rado net kelias klaidas.
„Pirma, leidinyje teigiama, kad balsis „o“ visada tariamas ilgai. Na, tada išeina, kad garsą „o“ tarptautiniuose žodžiuose „futbolas, problema, motociklas“ ir pan. irgi reikia tarti ilgai? Pabandykit. Ir kaip? Negi iš kitų kalbų perimti žodžiai neverti dėmesio? Negi šis perimtas trumpas „o“ garsas vartosenoje neegzistuoja? Lietuvių kalbos gramatikoje trumpas „o“ minimas, taigi teiginys, kad šis garsas visada ilgas, klaidina“, – pastebėjo ji.
Klausimų sukėlė ir kita užduotis – joje prašoma įrašyti žodžių, atsakančių į klausimą „daug ko?“, galūnes.
„Plikas, be marškin..., o marškiniai antyje.“ Argi čia kalbama ne apie vienus marškinius, o apie kokius trejus ar ketverius? Tikrai ne“, – užduotį analizavo mama.
Užduotys verčia gūžčioti pečiais
Nustebino ją ir tai, kad kitoje užduotyje vaikai prašomi nurodyti gatvės kodus, kurie neva rašomi ant voko.
„Vaikų prašoma užrašyti ant voko savo adresą ir išsiaiškinti, kur galima sužinoti gatvės kodą. Iš tikro, įdomu, kur... Pašto kodą susirasti moku, o, va, gatvės vargu, ar sugebėsiu... Bet vaikai, matyt, sugebės...“, – svarstė ji.
Mama užtikrino iki šiol maniusi ir kad įrankis – taip pat daiktas. Tačiau, jei vadovausimės aptariamu užduočių sąsiuviniu, ne.
„Štai jums dar vienas atradimas – įrankis nėra daiktas! Mat prašoma parašyti įrankių ir daiktų pavadinimus. Tad jokiu būdu kokio kastuvo nepavadinkit daiktu, nes tai įrankis ir niekas daugiau! Štai tirpiklis – tikrų tikriausias daiktas, o kastuvas – ne, ir baigta! Vėl gūžčioju pečiais...“, – sakė ji.
Įspėja prieš perkant būti labai atidiems
Anot mamos, žodžių sandaros išmanymas irgi padeda taisyklingai rašyti.
„Taigi bandom atlikti užduotį, prašančią pažymėti „būtojo dažninio laiko šaknį“... Gal žinot, kas tai yra? Na, veiksmažodžio šaknį dar rasčiau, bet būtojo dažninio laiko.
Toliau – ne mažiau keista: veiksmažodį reikia pakeisti „būtuoju kartiniu laiku“. Ne, čia prašoma ne būtojo kartinio laiko veiksmažodžio, čia prašoma veiksmažodį pakeisti laiku“, – toliau stebėjosi ji.
Anot mamos, jei dar turite ūpo, pabandykite padaryti po kelis būdvardžius iš suskliaustų daiktavardžių.
„Na, bent po kokius du, nes to reikalauja užduotis: padaryk būdvardžių su priesaga -in-. Atkreipkite dėmesį – būdvardžių. Vadinasi, ne po vieną ir ne visus įmanomus, o kiek nors, dalį galimų būdvardžių. „Graži panelė, ... (aksomas) suknelė... Žiba žibutė ... (varis) tiltu.“ Sugebu padaryti tik po vieną, o jūs?“, – klausė ji.
Anot mamos, iš ko mokomės, tą ir išmokstam, to paskui ir kitus mokom.
„Tad prieš ką nors perkant reikia būti labai atidiems“, – pakartojo ji.
Formuluotes patikslins, o netikslumus pašalins
R. Kručaitė sutiko, kad šiame leidinyje minimas užduočių formuluotes galima vertinti kaip netikslias.
„Visuomet vertiname ir esame dėkingi mokytojams, mokiniams ar jų tėveliams už pastebėjimus, skirtus užduočių ar pratybų sąsiuviniams. Ugdymo priemones rengiantys specialistai konsultuojasi ir dirba su didelėmis ekspertų ir skirtingų sričių profesionalų komandomis. Nepaisant to, netikslumų ne visuomet įmanoma išvengti bet kurios kategorijos leidinyje“, – nurodė ji.
Pasak leidyklos atstovės, ateityje kartojamuose šio leidinio tiražuose minėtos užduočių formuluotės bus patikslintos, o netikslumai pašalinti. Ji taip pat dėkojo trečioko mamai už pastabumą ir išreikštą susirūpinimą.
„Europos mokomosios literatūros leidėjų grupė atkreipia dėmesį, kad ugdymo procese mokytojai, vaikai ir tėvai nėra tik informacijos gavėjai, tačiau ir aktyvūs šio proceso dalyviai. Jie ne tik padeda pastebėti neatitikimus, bet ir pasiūlyti skaitytojams aktualiausią turinį, kuris yra įtraukiamas kas kartą atnaujinus leidimą. Be to, pastebima, kad moksleiviai, kurie atranda neatitikimų, pavyzdžiui, neteisingą nuotraukos paantraštę, paprastai tuo pelnytai didžiuojasi. Tad, tam tikra prasme, tai gali prisidėti prie dėmesingesnio užduočių apmąstymo ir aktyvesnio įsitraukimo į mokymosi procesą“, – pabrėžė R. Kručaitė.
Skirs daugiau dėmesio vadovėliams
Švietimo ir mokslo ministerija ne karta yra nurodžiusi, kad pratybų sąsiuviniai ugdymo procese nėra būtini. Tačiau daugiau dėmesio šiemet žadama skirti pirmą kartą leidžiamų vadovėlių turinio tinkamumui ir kokybei.
Atnaujinus dalykų bendrąsias programas, taip pat bus peržiūrėti ir anksčiau išleisti vadovėliai – ar jie tinkami naudoti mokyklose. Tokia nuostata – antrą kartą vertinti seniau išleistus vadovėlius – vadovėlių vertinimo tvarkoje atsiranda pirmą kartą.
Peržiūrint seniau išleistus vadovėlius bus atsižvelgiama į tai, ar jie atitinka pasikeitusias dalyko programas. Pavyzdžiui, galbūt vadovėliuose nėra tam tikrų naujų temų, nėra užduočių, skirtų medijų naudojimui, ir pan. Jeigu bus nustatyta, kad vadovėlis nebetinkamas naudoti ugdymo procese, jis nebebus įtraukiamas į Vadovėlių duomenų bazę, mokyklos jo negalės užsisakyti.