„Pavyzdžiui, už skolos nuo 15 iki 50 eurų išieškojimą, atsižvelgiant į jo trukmę, gali tekti mokėti arba 20, arba 30, arba 40, arba 50 eurų būtinų vykdymo išlaidų. Toks reguliavimas skatina atsiskaitymų drausmę ir mažina tyčinio skolų vilkinimo riziką. Taigi, jei sąžiningai kalbame apie vykdymo išlaidų pokyčius, tai turime kalbėti apie juos visus ir nesikoncentruoti tik į skolininkams patraukliausią dalį – sumažėjusias papildomas vykdymo išlaidas“, – Eltai komentavo Antstolių rūmai.
Kaip dėl naujųjų pakeitimų pasikeis antstolių kontorų finansinė būklė, kol kas antstoliai nesiryžo prognozuoti.
„Teisingumo ministerijos teigimu, antstolių pajamos turėtų sumažėti 16-40 proc. Kiek ši prognozė yra patikima, parodys tik laikas, kadangi ekonominis nustatomų įkainių ir jų poveikio vertinimas taip ir nebuvo atliktas, nors Lietuvos antstolių rūmai daug kartų tai siūlė“, – teigė rūmai.
Anot jų, po pusmečio bus galima aiškiau pasakyti, ar efektyviam sprendimų vykdymui užtikrinti dar reikės papildomų teisės aktų pakeitimų.
„Juk svarbu išlaikyti tiek skolininko ir išieškotojo interesų balansą, tiek jau pasiektą realaus skolų grąžinimo kreditoriams lygį, kuris pastaruoju metu sudaro apie 35 proc. Akivaizdu, kad naujieji pakeitimai perkelia daugiau pareigų ant išieškotojų pečių, nes antstoliai nebeturės galimybių efektyviai administruoti išieškojimą tais atvejais, kai skolos ar jų dalis nebus išieškomos per trejus metus. Procesinių priemonių taupymas kreditoriams nėra naudingas“, – rašoma rūmų atsakyme Eltai.
Vis dėlto Antstolių rūmai mano, kad nuo rugpjūčio 1 d. įsigalioję Sprendimų vykdymo instrukcijos pakeitimai yra fragmentiški, todėl išlieka poreikis galvoti apie kompleksines išieškojimo proceso tobulinimo priemones.
Rūmai siūlo peržiūrėti vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti senaties terminus, kadangi didelė dalis skolų iki antstolių atkeliauja labai „pasendintos“ ir padidėjusios po 5 ar 10 kartų. Taip pat antstoliai siūlo akivaizdžių skolų išieškojimą vykdyti be teismo sprendimo, pritaikant jau sukurtus ir veiksmingai veikiančius išieškojimo mechanizmus.
Kaip skelbė Teisingumo ministerija, įsigaliojusia nauja tvarka papildomas išlaidas bus galima skaičiuoti tik tada, kai jos objektyviai patiriamos ir kurias antstolis sumoka tretiesiems asmenims (pašto išlaidos, bankiniai pervedimai, turto ekspertizės).
Jeigu skola nebus išieškota per 6 mėnesius, prie būtinų vykdymo išlaidų būtų pridedama pusę būtinų vykdymo išlaidų dydį atitinkanti suma (6-110 eurų vienoje vykdomojoje byloje). Pavyzdžiui, išieškant 100 eurų skolą, prie būtinų vykdymo išlaidų būtų pridedama 12 eurų, išieškant 10 tūkst. eurų sumą – 70 eurų.
Siekiant paskatinti skolininką nevilkinti išieškojimo proceso ir greičiau atsiskaityti, taip pat užtikrinti antstoliui galimybę gauti apyvartinių lėšų vykdymo veiksmams atlikti, pusę būtinų vykdymo išlaidų atitinkanti suma būtų pridedama ir už antrus bei trečius vykdomosios bylos vykdymo metus. Ši būtinų vykdymo išlaidų suma būtų galutinė ir nedidėtų, jeigu išieškojimas būtų vykdomas ilgiau nei tris metus.
Sumažinamos ir antstolių būtinosios vykdymo išlaidos išieškant dideles skolas. Pavyzdžiui, nuo 14,5 tūkst. iki 29 tūkst. eurų skolos būtinos vykdymo išlaidos bus 180 eurų (buvo 239,98 eurų), o didesnės kaip 29 tūkst. eurų skolos būtinos vykdymo išlaidos bus 220 eurų (buvo 399,97 eurų).