Aktyvus sportas

Kiekvienas žvejys, bent kartą mėginęs gaudyti su spiningu upėse, supras – tai tikrai ne tinginių užsiėmimas. Ne išimtis ir meškeriojimas šiuo būdu Šešupėje. Kartais tenka sukarti ne vieną kilometrą, norint sugauti dryžuotąjį ešerį ar margašonę lydeką. Tačiau tiems, kam patinka aktyvus laisvalaikis ir kas norėtų šiuose kraštuose „pamojuoti“ spiningu, tikrai siūlau išbandyti Šešupę.

„Specialiosios“ priemonės

Taip, be bridkelnių Šešupėje neišsiversime. Šios upės krantai retai kada būna patogūs spiningauti, todėl norint pasiekti žuvų buveines, kartais teks bristi ir į patį upės vidurį. Spiningo pasirinkimas – skonio reikalas. Jei tikimasi susigrumti su lydeka ar salačiu – rinkitės vidutiniškai lengvos klasės kotą, leidžiantį užmesti masalus iki 20 gr. Jei tikslas – ešeriai, užteks ir iki 10 gr metančio spiningo. Ilgis? Aš, asmeniškai, braidydamas Šešupėje, išsiverčiu su pakankamai trumpais, apie 2 m siekiančiais, spiningais. Tačiau galima žvejoti ir kiek ilgesniais.

Masalai

Žvejodamas Šešupėje spiningu, daugiausiai naudoju silikoninius vilioklius arba sukriukes, kartais vartikles. Voblerius, jeigu negaudau šapalų, naudoju retai. Vasarą Šešupė tikrai smarkiai apželia, todėl dažniausiai masalą tenka traukti laisvu „vandens taku“ tarp upėje vilnijančių žolių. Tokiose vietose tiek sukriukės, tiek guminukai tikrai veikia puikiai.

Autoriaus sėkmingiausi Šešupės masalai

Masalų spalvos – kaip ir visur. Kartais žuvys labiau dominsi „ryškalais“, kartais – natūralesniais atspalviais (labiausiai mano mėgstamas Šešupės spalvas ir masalus pateikiu nuotraukoje).

„Slaptas ginklas“

Toks jis ir slaptas, bet man jis veiksmingas. Kartais, kai ešeriai ar lydekos Šešupėje kimba sunkiai, juos pulti gali priversti ant dugno paguldyta ir staigiai pradėta traukti sukriukė. Taip teko išprovokuoti ne vieną dryžuotąjį ir margašonę lemiamam puolimui.

Tarp tokių vandes žolių sažalynų mėgsta tūnoti Šėšupės plėšrūnai

Žvejybos vietos

Dažniausiai Šešupės plėšrūnai aukų tyko pasislėpę šalia kranto esančiose upės pagilėjimuose, nedidelėse duobelėse, susidariusiose šalia upėje esančių riedulių, arba tūno po ilgomis žolių kasomis ir nuvirtusiais ar palinkusiais medžiais. Kaip ir nieko išskirtinio, tačiau bevaikštant upės pakrantėmis, greitai paaiškėja, kad kai kuriose išvardintose „slėptuvėse“ žvynuotų plėšrūnų esama, o kitos, kažkodėl, būna „tuščios“.