Kaip rašo sciencealert.com, ši optinė iliuzija buvo sukurta skaitmeninio meno kūrėjo ir programuotojo Øyvindo Kolåso. Jis šią iliuziją sukūrė kaip vizualinį eksperimentą. Savo metodą jis pavadino „spalvų asimiliavimo tinklelio iliuzija“. O metodas yra efektyvus dėl to, kad ant originalaus juodai balto vaizdo uždedamas tinkamai parinktų spalvų tinklelis.
„Ant juodai balto vaizdo užklojus labai didelio spalvų sodrumo tinklelį, atrodo, kad pilki langeliai yra spalvoti“, –aiškina Ø. Kolåsas.
Taigi, kodėl mūsų smegenys juodai baltą vaizdą suvokia kaip spalvotą?
Anot Sidnėjaus universitete dirbančio regos tyrėjo Barto Andersono, šios iliuzijos sukeliamas efektas nėra labai stebinantis.
„Spalvinio regėjimo sistemą regą tiriantys mokslininkai vadina „mažo slenksčio“, nes daugelis receptorių laukelių, koduojančių spalvas, yra ganėtinai dideli. Dėl to iliuzijoje esantys spalvoti rėmeliai yra „suvidurkinami“ su nespalvotu fonu, kuriam priskiriama tos paveikslėlio dalies spalva“, – sako mokslininkas.
Kitaip tariant, žiūrint į objektus mūsų smegenys savotiškai suspaudžia vaizdinę informaciją. Kai neturima laiko įdėmiai įsigilinti į matomus objektus, taip gaunamas bendras vaizdas.
Prie šio straipsnio pateikiama nuotrauka galbūt yra ne ta, kurią matėte plintančią internete. Dalis žmonių, kurie yra nuotraukoje, nedavė leidimo nuotrauką platinti, tad Ø. Kolåsas paprašė originalios fotografijos nenaudoti. Todėl tekste panaudotas kitas skaitmeninio meno kūrėjo darbas.
Iliuziją kuria ne vien spalvotos grotelės. Nors Ø. Kolåsas pastebėjo, kad vizualinis grotelių efektas yra geriausias, jis tą patį triuką išbandė ir su linijomis bei žirneliais.
„Žirnelių tinklas yra graži spaudoje naudojamo atvaizdavimo pustoniais analogija: spalvų asimiliacija prisideda prie optinio spalvų sumaišymo, įvykstančio dar iki įsikišant mūsų regos sistemai“, – aiškina iliuzijos kūrėjas.
O štai kaip tokia pati iliuzija kuriama linijomis:
Įspūdingiausia tai, kad tokia iliuzija veiksminga ne tik su statiniais vaizdais. Žemiau pateiktame vaizdo įraše Ø.Kolåsas parodo, kad netgi ant judančio nespalvoto vaizdo įrašo užklotos spalvotos grotelės geba apgauti smegenis, kad matomas spalvotas vaizdas. Viską lemia mūsų regos sistemos spalvų priskyrimo „žemas slenkstis“.
