„Kol neužtikrintos direktyvos nuostatos, tol gresia piniginės sankcijos“, – sakė Aplinkos ministerijos taršos prevencijos politikos grupės vyriausiosioji specialistė Judita Vaišnorienė.
Ji nurodė, kad 2019 metų gegužės 2 dieną įsigaliojo Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas.
„Įstatyme įtvirtinta savivaldybėms pareiga iki 2021 metų kovo 1 dienos pakeisti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus, kuriuose turės būti nustatytos aglomeracijų ribos.
Savivaldybėms apsibrėžus aglomeracijų ribas, turės būti užtikrinta, kad aglomeracijose 98 proc. susidarančių nuotekų būtų surenkamos centralizuotomis sistemomis, o likusi dalis nuotekų tvarkomos individualiuose nuotekų tvarkymo įrenginiuose, kurie užtikrina tokį patį aplinkos apsaugos lygį, kaip ir to miesto nuotekų valymo įrenginiai“, – dėstė specialistė.
Aktyviai rengia
Kaip DELFI nurodė Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja aplinkos ir energetikos klausimais Agnė Kazlauskienė, dabar įstatyme savivaldybės įpareigotos iki 2021 metų kovo 1 dienos pakeisti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus, kuriuose turės būti nustatytos aglomeracijų ribos teritorijose, kurios turi ne mažiau kaip 2 tūkst. gyventojų.
„Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plano parengimas yra labai atsakingas, kruopštus ir imlus laikui procesas. Šiuo metu savivaldybės aktyviai rengia šiuo planus, kad spėtų įgyvendinti įstatymą iki numatytos 2021 metų datos“, – tvirtino ji.
A. Kazlauskienė dar atkreipė dėmesį, jog nustačius aglomeracijų ribas, liks teritorijų, kuriuose nuotekų tvarkymas galės būti tvarkomas individualiuose nuotekų tvarkymo įrenginiuose.
Skiria dotacijas
J. Vaišnorienė dar pasakojo, kad už gyventojų prijungimą prie centralizuotos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros atsakingos savivaldybės ir jų kontroliuojamos įmonės – geriamojo vandens tiekėjai.
„Aplinkos ministerija, siekdama sudaryti galimybes gyventojams prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų, iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos skiria dotacijas savivaldybėms, kad jos galėtų organizuoti prijungimo darbus gyventojų sklypuose prie centralizuotų nuotekų tinklų.
2019–2020 metais savivaldybės planuoja organizuoti prijungimo darbus gyventojų sklypuose už 800 tūkst. eurų iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos skirtų lėšų.
Taip pat iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo vandens įmonėms gyventojų prijungimui skiriama 2,695 mln. eurų., kvartalų, kuriuose išvystyta infrastruktūra ir įrengti kvartalo valymo įrenginiai, prijungimui prie centralizuotos infrastruktūros“, – pasakojo ji.
Specialistė dar priminė, kad šių metų sausio 31 dieną Finansų ministerija su Aplinkos ministerija ir įmone „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ pasirašė trišalę sutartį, kuria įsteigė Sanglaudos fondo lėšomis finansuojamą Vandentvarkos fondą.
„Fondo lėšomis bus teikiamos paskolos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų plėtrai finansuoti terminui iki 20 metų. Siekiant didesnio lėšų panaudojimo efektyvumo ir perėjimo prie sektoriaus finansavimo tik finansinių priemonių lėšomis, paskolos bus derinamos su grąžinamąja subsidija, kuriai taip pat numatyta skirti Sanglaudos fondo lėšų centralizuotųjų nuotekų surinkimo sistemų įrengimui ir (arba) nuotekų išleidimo tinklų tiesimui aglomeracijose, kuriose susidaro 2 tūkst. ir daugiau gyventojų ekvivalentų atitinkanti apkrova“, – nurodė J. Vaišnorienė.
Ji priminė, kad už direktyvos reikalavimų neįvykdymą paprastai skiriamos piniginės sankcijos.
„Sprendimą dėl sankcijų dydžio įvertinęs visas aplinkybes (pavyzdžiui, pažeistų ES taisyklių svarbą bei pažeidimo poveikį, pažeidimo trukmę ir valstybės narės galimybę mokėti baudą ir pan.) priima Europos Sąjungos Teisingumo teismas, – sakė J. Vaišnorienė.
