DELFI yra gavęs trijų Šaulių sąjungos narių – Gedimino Armonavičiaus, Ryčio Nepo ir Kęstučio Markevičiaus paklausimą Lietuvos šaulių sąjungos vadui plk. ltn. Gintarui Koryznai dėl, kaip jie patys formuluoja, R. Šimašiaus „viešų veiksmų, nukreiptų prieš Lietuvos karininkus, Valstybės kūrėjus ir gynėjus“.
Šių trijų Šaulių sąjungos narių vertinimu, „R. Šimašius, nesigilindamas į istorinį laikotarpį ir kontekstą, su šalia esančiais suinteresuotais asmenimis, tokiais kaip Renaldas Vaisbrodas, Andrius Kulikauskas, atlieka Lietuvos istorijos šmeižimo ir naikinimo operaciją“.
„Kai K. Škirpos alėjos keitimo iniciatyvos autorius R. Vaisbrodas buvo Lietuvos žydų bendruomenės vykdantysis direktorius, Vilniuje buvo atidengta atminimo lenta Abai Kovneriui – Kaniūkų kaimo skerdynių dalyviui.
R. Šimašius būdamas teisingumo ministru, išdidžiai Vilniuje atidengė atminimo lentą Menachemui Beginui, kuris inicijavo „King David hotel“ sprogdinimą Jeruzalėje su civiliais britais. Todėl kyla klausimas, ar R. Šimašiaus pagalba perleistos buvusios Liberalų sąjūdžio patalpos Vilniaus centre Lietuvos šalių sąjungai suteikia šiam asmeniui neliečiamumo statusą ir visišką laisvę bet kokiuose veiksmuose, net jeigu jie antivalstybiniai?“, – klausė paklausimą pasirašę asmenys.
Jų vertinimu, „R. Šimašius „nevertas šaulio vardo ir turi būti šalinamas iš Lietuvos šaulių sąjungos“.
Iš tiesų egzistuoja atminimo lenta žydų pasipriešinimo dalyviui A. Kovneriui. Ji pakabinta Lietuvos žydų bendruomenės pastato viduje, antrame aukšte, prie vieno iš kabinetų durų. Atminimo lenta buvo atidengta 2018 m. kovą, minint jo šimtmetį. Per ceremoniją Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky kalbėjo, kad Lietuvos žydai Abą Kovnerį prisimena kaip Vilniaus geto pogrindžio kovotoją, drąsų partizaną, keršytoją, poetą, rašiusį hebrajų ir jidiš kalbomis.
O 2012 m. rugsėjį atminimo lenta atidengta atminimo lentelė litvakui, Izraelio politikui, Nobelio taikos premijos laureatui Menachemui Beginui, kuris 1940-1941 metais beveik devynis mėnesius kalėjo Lukiškių kalėjime.
Nors liepos 30 dieną datuojamame dokumente šis atvejis neminimas, trijų Šaulių sąjungos narių paklausimas Lietuvos šaulių sąjungos vadui buvo išsiųstas viešojoje erdvėje kilus diskusijoms dėl atminimo lentos J. Noreikai-Generolui Vėtrai nuėmimo.
Nelaiko brandos požymiu
Lietuvos šaulių sąjungos trijų narių paklausime minimas R. Vaisbrodas teigė nelabai žinąs, kaip reaguoti dėl tų surašytų teiginių.
„Tai yra žmonių pasipiktinimas ir bandymas vietoj to, kad kalbėtų apie mūsų sudėtingą istoriją, kalbėti apie kitos valstybės klausimus. Man atrodo tai yra nebrandos požymis – bandymas slėptis už kitų vardų. Man tai yra keista“, – sakė R. Vaisbrodas.
Reaguodamas į kritiką dėl atminimo lentos A. Kovneriui, jis pabrėžė, kad ji yra pakabinta bendruomenės pastato viduje.
„Aš manau, kad Lietuvos žydų bendruomenė pasilieka pati spręsti, ką kabinti savo patalpų viduje“, – sakė R. Vaisbrodas.
Laisvės partijos frakcijos Vilniaus miesto Taryboje narys pripažino, kad jis yra autorius idėjos Kazio Škirpos alėją pervadinti Trispalvės alėja.
Jis taip pat pabrėžia remiąs miesto merą R. Šimašių dėl sprendimo nukabinti atminimo lentą Generolui Vėtrai.
„Neprisiimu sau (idėjos) autorystės, bet tokių sudėtingų ir kontraversiškų atminimo ženklų išsivalymas iš miesto yra numatytas ir mūsų koalicinėje programoje. Aš labai remiu mūsų merą, kuris ėmėsi šito labai sudėtingo, labai kontraversiško, bet nemažiau reikalingo klausimo“, – sakė R. Vaisbrodas.
Paklausimo teksto nematė
Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. ltn. G. Koryzna teigė pats tokio paklausimo nematęs, ir nustebo, kad jo tekstas pirma pasiekė žurnalistus nei jį.
„Įdomiausia, kad jūs gaunate kreipimąsi anksčiau negu aš pats jį pamatau. Tokiu atveju jie patys nusižengia Šaulių sąjungos Etikos kodeksui, ir galima juos dėl to vertinti“, – sakė G. Koryzna.
Tačiau Lietuvos šaulių sąjungos vadas neslėpė, kad jo vadovaujamoje organizacijoje kilo nemažai diskusijų dėl R. Šimašius veiklos vertinimo.
„Tos diskusijos vyksta labai intensyviai, bet, mano asmenine nuomone, kol kas tai vyksta emociniu pagrindu, bet ne argumentų kalba“, – sakė G. Koryzna.
Jis pabrėžė, kad Lietuvos šaulių sąjunga, pirmiausia, yra visuomeninė organizacija.
„Būti šauliu tai nėra profesija. Tai yra tik gyvenimo būdas“, – sakė G. Koryzna.
Jis taip pat pažymėjo, kad organizacijos narių veikla yra vertinama pagal Šaulių sąjungos įstatymą, Statutą, Etikos kodeksą.
„Šaulių sąjungos Etikos kodekse yra numatyta, kad jis reglamentuoja tik tuos atvejus, kurių nereglamentuoja kiti teisės norminiai aktai. Todėl man būtų labai sunku vertinti Vilniaus merą R. Šimašių. Mano asmenine nuomone, jis atliko tuos veiksmus kaip meras, o ne kaip šaulys, tai, pirmiausia, turėtume sulaukti kitų jo, kaip politiko, vertinimų, ir tik tada žiūrėti, ar jis nusižengė šaulio etikai“, – sakė G. Koryznai.
Jis taip pat pabrėžė, kad bet kuris šaulys gali kreiptis į Lietuvos šaulių sąjungos Garbės teismą.
„Garbės teismas nėra pavaldus Šaulių sąjungos vadui. Tai yra mūsų atskiras savikontrolės institutas, kuris sprendžia tuos klausimus“, – sakė G. Koryzna.
Lietuvos šaulių sąjungos vado žiniomis, kol kas Garbės teismas nėra gavęs kreipimosi dėl R. Šimašiaus.
Pasigedo platesnės diskusijos dėl istorinio vertinimo
Paklaustas, kaip jis pats vertina atminimo lentos Generolui Vėtrai nuėmimą, Lietuvos šaulių sąjungos vadas atsakė, kad „tas, kas merui patarė tą taip padaryti, padarė jam tokią meškos paslaugą ir tokią komunikacijos klaidą, kurią ištaisyti bus labai sunku“.
G. Koryzna patikslino, kad taip sakydamas turi mintyje tai kaip ir kada tai buvo padaryta.
„Nebuvo sulaukta istorikų, politikų, garbingų valstybės piliečių vertinimų. Tai nėra vienareikšmis žmogus, ypač, turint mintyje, kad jie gyveno tomis sąlygomis, tuo laikotarpiu, kai nebuvo viskas aišku kaip diena ir naktis, ten buvo labai daug pilkų atspalvių. Todėl pirmiausia istorikai, politikai turi įvertinti ir visai visuomenei pasakyti – „buvo ar nebuvo“, ir kaip vertinti“, – sakė G. Koryzna.
DELFI primena, kad atminimo lenta J. Noreikai nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos buvo nukabinta šeštadienį (liepos 27 d.) paryčiais.
R. Šimašius šiuo metu atostogauja, bet anksčiau jis sakė, kad laiko pasirinkimas buvo darbus atlikusios „Grindos“ klaida. R. Šimašius yra sakęs, jog lentą nuimti apsisprendė siekdamas, kad būtų taikomas „vienodas principas“ visiems atminimo ženklams, kurie susiję su totalitariniais režimais – tiek kalbant apie Žaliojo tilto skulptūras, nukeltas prieš ketverius metus, tiek apie ženklą J. Noreikai.
Plinta memorialinės lentos kopijos
Reaguojant į memorialinės lentos nukabinimą po Vilnių plinta plakatai su jos kopijomis.
„Štai tokia rezistencija – plinta po Vilnių „Generolo Vėtros“ memorialinės lentos kopijos. Bet kur, bet kokiose vietose. Jau pradedantiems šaukti apie „provokacijas“, siūlau vieną kartą perskaityti užrašą, kuriame kalbama tik apie antisovietinę rezistenciją. Nieko daugiau. Bet ir nieko mažiau. Kodėl būtent taip? Todėl, kad toje memorialinėje lentoje didesnė žmonių dalis mato sau svarbią istorijos dalį (net nesieja to su J.Noreika). Ir nori, kad būtų gerbiamas toks požiūris, net jei kam nors jis atrodo nepakankamas ar ribotas šioje „politinio korektiškumo“ epochoje“, – feisbuke rašė parlamentaras konservatorius Arvydas Anušauskas.
Mieste, ant Petro Cvirkos ir Vinco Kudirkos paminklų, taip pat buvo iškabintos Vilniaus merui Remigijui Šimašiui adresuotos lentelės. Kol kas nėra žinoma, kas tai padarė.
Kaip rašė BNS, policija pradėjo administracinę teiseną dėl ant V. Kudirkos paminklo Vilniuje užkabintos lentelės su užrašu „Šimašiau, ar aš kitas?“.