Mokslininkai suskaičiavo skirtumą tarp temperatūrų, kurios būtų fiksuojamos mūsų pasaulyje ir taip pat pasaulyje be didėjančio anglies dvideginio lygio.
Praėjusio mėnesio rekordus mušanti karščio banga, nusiritusi kone per visą Europą, tikėtina, buvo 3 laipsniais Celsijaus karštesnė, nei būtų buvusi, jei klimato neveiktų atšilimo procesai, penktadienį pranešė grupė įvairių šalių mokslininkų.
„2019 metų liepos karščio banga virš žemyninės Europos buvo tokia ekstremali, kad būtų sunku tarti, jog užfiksuoti rodikliai būtų tokie patys, jei nevyktų žymi klimato kaita“, – rašoma mokslininkų studijoje.
Temperatūros pasaulyje būtų 1,5–3 laipsniais Celsijaus žemesnės, jei klimato neveiktų kylantis išskiriamo anglies dvideginio lygis, teigė mokslininkai.
Skubus mokslininkų tyrimas buvo atliktas neilgai trukus po to, kai Vokietija, Belgija, Nyderlandai ir Didžioji Britanija per karščio bangą, atkeliavusią iš Sacharos dykumos, užfiksavo didžiausias temperatūras šalių istorijoje.
Mokslininkai iš „World Weather Attribution“ komandos pasitelkė aštuonis skirtingus sudėtingus kompiuterinius modelius, kad apskaičiuotų skirtumus tarp tokio lygio karščio bangos, kuri užplūsta šiais laikais, ir tokių pat karščių protrūkių pasaulyje be didėjančio išskiriamo CO2 lygio.
Jie atrado, kad dabartinio klimato sąlygomis temperatūrų rekordų galima tikėtis kas 50–150 metų. Be žmogaus įtakos klimatui, pasak mokslininkų, šis fenomenas galėtų pasikartoti tik rečiau nei kartą per 1 000 metų. Komanda taip pat patvirtino kitų mokslininkų grupių jau viešintą faktą, kad klimato atšilimas lemia, jog karščio bangos apskritai tampa daug būdingesnės.
Tyrimo ataskaitos pagrindinis autorius Robertas Vautieras iš Pierre‘o-Simono Laplace‘o instituto Prancūzijoje teigė, kad Europai reikės priprasti prie tokių aukštų temperatūrų, mat karščio bangos taps dažnesnės ir intensyvesnės. Jis skelbė, kad iki 2020 metų per ypatingų orų periodus temperatūros gali pakilti ir dar aukščiau.
Ketvirtadienį Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas teigė, kad svilinantis liepos mėnesio karštis buvo toks pat, jei ne didesnis, kaip ir karščiausiuoju per visą istoriją užfiksuotu mėnesiu.
Nauji JT meteorologijos agentūros užfiksuoti duomenys rodo, kad pirmos 29 mėnesio dienos lėmė, kad 2019 metų liepa buvo šiek tiek karštesnė už 2016 metų liepą, kuri iki šiol buvo laikoma karščiausiu mėnesiu istorijoje.
