LNK žinių reportaže kalbinti Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje gydomi pacientai lyg susitarę žurnalistams pasakojo, kad susižalojo pramogaudami. Kaip pasakojo ligoninėje gulintis klaipėdietis, koja jam lūžo, kai nesuvaldė su draugu susikeisto motociklo ir trenkėsi į sieną. Vyras džiaugėsi, kad dėvėjo apsaugas, nes kitu atveju, kaip pats sako, greičiausiai traumos būtų kur kas rimtesnės. Vis dėlto pašnekovas teigė suprantantis, kad vasaros pramogos jam jau baigėsi.
„Gaila, aišku. Vasaros vis tiek dar vienas mėnuo. Kaip tik neseniai nusipirkau riedučius, tik tą pačią dieną pasivažinėjau, tai dabar teks riedučius pakabinti kitiems metams“, – šypsodamasis savo palatoje kalbėjo traumą patyręs klaipėdietis.
Tuo tarpu kalbinta gargždiškė patyrė sudėtingesnes traumas, ligoninėje ji sveiksta po nugaros slankstelio bei atviro kulnikaulio lūžio operacijos. Kaip skelbiama LNK žinių reportaže, moteris taip pat pramogavo – vadinama „tarzanke“ leidosi nuo medžio šakos į vandens telkinį ir krito.
„Taip ir baigėsi nelaimingai“, – lakoniškai sakė pacientė. Paklausta, ar dar kartą ryžtųsi tokiai pramogai, moteris nė nedvejodama atsakė, kad ne. „Tikrai ne ir nepatarčiau niekam“, – nusijuokė pašnekovė.
Kita klaipėdietį į medikų rankas pateko po kryčio nuo dviračio. Moteris žurnalistams teigė, kad vengė susidūrimo su staiga pasklidusiais vaikais.
„Iš tikrųjų reikia laikytis tokios taisyklės – matai, nepravažiuosi, reikia nulipti. Reikia atsargumo priemonių imtis. O aš galvojau pravažiuosiu, tai taip ir gavosi. Čia yra pačios žioplumas“, – apie išmoktą pamoką kalbėjo pacientė.
Medikai įspėja dėl pasekmių
Kaip pasakojama reportaže, pas Klaipėdos respublikinės ligoninės traumatologus vasarą panašių pacientų kasdien plūsta dešimtimis. Kaip teigia medikai, vis dažniau į operacines patenka važiuojantys paspirtukais ar riedučiais, tačiau dažniausi pacientai išlieka dviratininkai.
„Jeigu palyginsime, kaip buvo prieš trejus metus, ir šiuos metus, tai, sakyčiau, kažkur 30 proc. daugiau trauma. Bet man toks įspūdis, kad daug daugiau ir važinėja, reiškia, daug daugiau žmonių juda“, – LNK žurnalistams teigė Klaipėdos ligoninės Ortopedijos traumatologijos skyriaus vedėjas Aleksandras Valdas Mačiulis.
Pasak medikų, sunkiausios galvos ir stuburo traumos, bet dažni kaklo, pečių juostos, raktikaulių bei kojų ir rankų lūžiai.
„Neseniai gydėme vidutinio amžiaus vyrą, kuris važiuodamas dviračiu sugebėjo šlaunikaulio proksimalinę dalį nulaužti. Skeveldrinis sudėtingas lūžis. Buvo operuotas, atitinkamai gydėsi, šiuo metu, aišku, gydomas ambulatoriškai, tačiau reikia priminti, kad tokios traumos gydymas užtrunka pusę metų“, – perspėjo A. V. Mačiulis.
Kaip teigiama reportaže, kai kuriems vasarinės traumos baigiasi ir visai liūdnai, tenka sėsti į kitą transporto priemonę – neįgaliojo vežimėlį.
Policijos pareigūnai įvardijo dažniausią nelaimių priežastį
Policijos pareigūnai pastebi, kad lietuviai savęs nesaugo – nedėvi šalmų ar kitų apsaugų. Dažnas vairuoja netvarkingus dviračius.
„Dviratininkai ir su paspirtukais važiuojantys asmenys per pėsčiųjų perėjas važiuoja, o ne nulipa (nuo transporto priemonės – DELFI). Tai yra draudžiama ir už tai yra numatyta admionistracinė atsakomybė. Tai būna viena iš rimtesnių priežasčių, kai įvyksta eismo įvykiai ir būna sužalojimai“, – žinių reportaže teigė Klaipėdos policijos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas Ramūnas Stasiulis.
Savo ruožtu, dviračių ir paspirtukų nuoma užsiimantys verslininkai tikina, kad šalmus tėvai dažniausiai nuomoja vaikams, bet patys to daryti neskuba. Patys dviratininkai tikina, kad esminė problema – ne atsainus žmonių požiūris, o netvarkingi dviračių takai.
Tačiau medikai mano kitaip. Jų teigimu, traumų būtų tikrai mažiau, jeigu žmonės būtų atidesni.