Gali būti taip, kad šių metų pabaigoje Lietuvos žemdirbiams bus paskirtos daug didesnės ES tiesioginės išmokos. Gali atsitikti, kad 2020 m. balandį visa Žemės ūkio ministerija persikels į Kauną, Vidurio Lietuva pajus teigiamą ekonominį ir įvaizdžio efektą, žemdirbiai džiaugsis, kad ministerijoje atsirado daugiau žemės ūkio ekspertų, darbuotojai galės 3 dienas per savaitę dirbti iš namų pasiekdami puikių rezultatų ir kas nors pagaliau įvertins šį projektą.
Gali nutikti taip, kad kaip tik prieš Seimo rinkimus visose apskrityse atsidarys po nedidelę maisto perdirbimo įmonę, pasiūlysiančią naujų darbo vietų ir galimybę ūkininkams patiems gaminti aukštesnės vertės produkciją.
Panašiu metu kiekvienoje savivaldybėje gali rastis po naują išasfaltuotą žvyrkelį ir bent po vieną sveikos, skanios ir įperkamos ūkininkų produkcijos krautuvėlę, kurią pamėgs pirkėjai (su e. kuponais ar be jų).
Galiausiai, galbūt panašiu metu ūkininkai pagaliau pagirs reikšmingą administracinės naštos sumažinimą.
Gali taip ir nenutikti. Tačiau pastaraisiais metais Žemės ūkio ministerija su žemaitišku romumu ir užsispyrimu judėjo būtent ta linkme suprasdama, kad tokios sėjos derlius gali būti renkamas po daugiau nei vienerių metų, o sėjėjai gali jo nesulaukti dėl sausros ar reitingų pasiutpolkės.
Senkant mano, kaip žemės ūkio ministro, laikui, norėčiau pateikti išsamesnę nuveiktų darbų ataskaitą. Mano galva, penki pagrindiniai pasiekimai leidžia puoselėti optimizmą dėl proveržio Lietuvos kaime ir žemės ūkyje.
Baltoji kaimo ir žemės ūkio plėtros knyga
Suprasdamas, kad Lietuvos žemės ūkis neturi ilgalaikės plėtros strategijos, inicijavau Baltąją knygą – Lietuvos kaimo ir žemės ūkio plėtros strategiją iki 2030 m. Ir ją parašėme visi kartu: Žemės ūkio ministerijos, kitų ministerijų, Seimo, ūkininkų, miškininkų, mokslininkų ir verslo atstovai.
Įvardijome keturis pagrindinius iššūkius: kaimo gyventojų skaičiaus mažėjimą, žemės ūkio modernizavimą, atsparumą klimato kaitos rizikoms ir kaimo įvaizdį. Susitarėme dėl esminių principų: kaime turi užtekti vietos ir smulkiems, ir vidutiniams, ir stambiems ūkiams, ir verslui; išlikti galės tik tie, kurie gamins aukštesnės pridėtinės vertės produkciją, kooperuosis, modernizuosis, diversifikuos savo pajamų šaltinius ir suras jungtis su vartotoju.
Šiuo metu Žemės ūkio ministerija baigia rengti Baltosios knygos įgyvendinimo planą, kur pamečiui ir papunkčiui surašyti darbai, naujoviškos ES paramos priemonės, geriausia tarptautinė praktika ir būtinos konsultacijos kiekvienam ūkininkui. Šį pratimą puikiai kuravo viceministras Darius Liutikas, ministro patarėjas Alvydas Aleksandravičius, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorė Rasa Melnikienė ir ministerijos darbuotoja Virginija Žoštautienė. Aktyviai prisidėjo ir daug kitų žmonių, kurie lieka tarnyboje ir, tikiuosi, užtikrins strategijos įgyvendinimą.
Derybos dėl didesnės ES paramos
Nuo 2018 m. birželio, kai Europos Komisija paskelbė, kiek lėšų ketina skirti kiekvienos valstybės narės žemės ūkiui, iki dabar asmeniškai susitikau su visų ES narių žemės ūkio ministrais, Europos Sąjungos žemės ūkio komisaru Philu Hoganu, Biudžeto ir finansų komisaru Güntheriu Oettingeriu paaiškinau jiems, kodėl Nyderlandų, Danijos ar Graikijos žemdirbiams mokėti dukart ar triskart daugiau už hektarą nei lietuviams nėra sąžininga.
Kartu su Prezidentės ir Premjero patarėjais, Užsienio reikalų ministerija ir ambasadore prie ES Jovita Neliupšiene dėliojome istorinius, ekonominius ir emocinius argumentus. Kai kuriuos užsienio ministrus nustebinau, kad pas mus dar nepasibaigusi žemės reforma, kad kažkada visiems buvo išdalyta po 3 ha žemės, kad pagaminti produkciją kainuoja brangiau negu daugelyje ES šalių.
Formalizavome Lietuvos poziciją: ne mažiau kaip 196 eurai už ha 2021 m. (apie 20 eurų už ha daugiau nei pradiniame Europos Komisijos pasiūlyme) ir 100 proc. tiesioginių išmokų vidurkio (apie 260 eurų už ha) 2027 m. Sulaukėme signalų, kad mums gali pavykti tai pasiekti! Neblogai, turint omenyje, kad dabar Lietuvos ūkininkas vidutiniškai už ha gauna apie 170 eurų. Tikiuosi, kad naujajam ministrui šią veiklą tęsti ir sėkmingai užbaigti padės man talkinę specialieji atašė Rolandas Taraškevičius ir Lina Blažinskienė bei ministerijos darbuotojai Jurgita Stakėnienė, Šarūnas Celiešius, Mindaugas Palionis, Europos Sąjungos koordinavimo skyrius ir kiti.
Lengviau prieinama, skaidriau dalijama ir efektyvesnė ES parama
Girdėdami kaimo gyventojų sarkazmą, esą jie daugiau laiko praleidžia ne laukuose ar fermose, o pildydami ES paramos ir ataskaitų formas, ryžtingai sukarpėme uždumblėjusias ES paramos taisykles. Dvigubai ir daugiau sutrumpinome paraiškas ES paramai gauti. Trigubai ir daugiau sutrumpinome verslo planus, kurie yra tų paraiškų dalis. Dėl to kelis kartus padaugėjo besikreipiančių ES paramos skaičius.
ES paramą gavę kaimo verslininkai anksčiau po projekto pabaigos galėjo būti tikrinami septynis metus. Sutrumpinome šį kontrolės laikotarpį iki penkerių metų. Kai kuriose priemonėse visai atsisakėme patikrų pasibaigus projektui. Paramos gavėjai atsikvėpė, o Nacionalinė mokėjimo agentūra galėjo skirti energiją greičiau tikrinti paraiškas, užuot lakstę po kaimus tikrindami, ar tebeburzgia septynerių metų amžiaus sulčiaspaudė.
Leidome dalytis traktoriais tarp kaimynų. Sudarėme sąlygas kaimo bendruomenių lyderiams gauti atlyginimą už darbą projekte. Paskelbėme kvietimą ES paramai gauti tik tiems smulkiesiems ūkininkams, kurie niekada nebuvo gavę ES paramos.
Pirmą kartą Lietuvoje įvedėme ES tiesioginių išmokų lubas: už dirbamą žemę niekas nebegalės gauti daugiau nei 150000 eurų, o „nukirptus“ pinigus perskirstysime smulkiems ir vidutiniams ūkininkams.
Bus įdomu pamatyti, kokį poveikį kaimo plėtrai turės pastaraisiais mėnesiais paskelbti novatoriški kvietimai. Pagal Trumpųjų grandinių priemonę ūkininkai atidarys keliasdešimt savo produkcijos parduotuvėlių. ES lėšas jie galės panaudoti ir dalydami pirkėjams dovanas, kaip daro didieji prekybos tinklai. Jeigu pirkėjų susidomėjimas bus didelis, ikimokyklinukus auginančios šeimos į savo mobiliuosius gaus e. kuponus, kurie, kaip lojalumo kortelės, suteiks jiems nuolaidą mažose parduotuvėlėse ir ugdys įprotį pirkti sveiką vietinę produkciją.
Keliasdešimt Lietuvos darželių jau nuo rugsėjo maitins savo auklėtinius tik ekologiška vietos ūkininkų produkcija. Ligoninės, kariuomenė ir kitos viešojo sektoriaus įstaigos netrukus galės įsigyti mūsų žemdirbių produkcijos per Centrinę perkančiąją organizaciją CPO.
Dar spėję sudalyvauti šiuo metu paskelbtame „Regioninio perdirbimo“ konkurse, galės kiekvienoje apskrityje atidaryti po nedidelę maisto perdirbimo įmonę. Taip net tik sukursime darbo vietų, bet ir sudarysime ūkininkams galimybę savo produkciją perdirbti patiems, o tie, kurie nenorės ar negalės to imtis, turės galimybę parduoti produkciją dar vienam produkcijos pirkėjui. Tikėtina, kad tai padidins konkurenciją tarp perdirbimo įmonių, taigi kilstelės uždarbį, kurį gauna ūkininkai.
Galiausiai, šią vasarą Lietuvos savivaldybės rengia paraiškas žvyrkeliams asfaltuoti. Išasfaltuotų kilometrų bus nedaug, tačiau ne Lietuvos automobilių kelių direkcija, o kiekviena savivaldybė pati nuspręs, kurį kaimo kelią padengti nauja danga.
Esu dėkingas, kad į kvietimą ES taisykles artinti prie gyvenimo, o ne gyvenimą prie taisyklių, atsiliepė viceministras D. Liutikas, ministro patarėjas Jonas Pupius ir ministerijos kolegės Irena Lankauskienė, Kristina Indriošienė, Regina Mininienė, Aušra Grygalienė ir visas Antrasis ES paramos skyrius. Išskaidrinti ES paramos konkursus ir „užsukti kranelius“ kai kuriems ministerinės kavutės mėgėjams padėjo Jurgita Butrimienė ir visas Trečiasis ES paramos skyrius.
Žuvininkystės skyrius pasistengė, kad po ilgų laukimo metų pagaliau būtų paskirtas ES finansavimas Šventosios žvejų uosto statybai.
Administracinės metastazės mažinimas
Su Seimo Kaimo reikalų komitetu ir Aplinkos ministerija atlikome 91 administracinės naštos supaprastinimą ūkininkams! Ministerija turi planą nesustoti ir eiti toliau. Tinklalapyje www.zum.lt sukūrėme formą, kurią gali užpildyti kiekvienas lankytojas, pasiūlydamas, ką dar galėtume padaryti, kad žemdirbiai galėtų naudoti naujausias agrarines technologijas ir jų padieniui netikrintų Nacionalinė mokėjimo agentūra, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė augalininkystės tarnyba ar VšĮ „Ekoagros“.
Pakeitėme ekologinio ūkininkavimo taisykles, kurių griežtumu iki šiol šiurpinome net Vokietijos žaliųjų partiją. Tai, kad įvedėme galimybę tiriant ekologinę produkciją atsižvelgti į laboratorinę paklaidą ir bausti ūkininkus proporcingai pagal tai, kiek jų produkcijoje ar dirvoje rasta cheminių medžiagų, kai kurie ūkininkai vadina tektoniniu lūžiu. Tikiuosi, kad šis pakeitimas ilgainiui lems ir didesnį kiekį ekologiškos produkcijos kiekį, ir Lietuvos žemės ūkio našumą.
Šį darbą pradėjo buvusi viceministrė, dabartinė Lazdijų merė Ausma Miškinienė, o tęsti yra pasiruošę ministerijos darbuotojai Karolis Anužis, Jonas Lisauskas, Jolita Martutaitytė, Arūnas Šileika, Rasa Motiejaitė ir jos vadovaujamas Pirmasis ES paramos skyrius bei kiti, atsakingi už tvarią žemės ūkio plėtrą. Ministerijos darbuotojai J. Lisauskas ir Linas Vingras puikiai atlaikė frontą ir, remdamiesi mokslininkų rekomendacijomis, nutiesė kelią teigiamai Vyriausybės išvadai dėl kanapių perdirbimą liberalizuojančių įstatymų. Tai gali padidinti ūkininkų pajamas iš hektaro nuo 400 iki 1000 eurų.
Kontrolės fanai gali būti ramūs – reikalavimų vis tiek lieka sočiai. Užtat susigaudyti juose padės ministro patarėjo J. Pupiaus suburta ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų Mobilioji pagalba, kurią į savo ūkį gali išsikviesti kiekvienas ūkininkas. Komanda jau apsilankė keliolikoje ūkių, kur suteikė konsultacijas verslo plėtros, ES paramos ar reikalavimų įgyvendinimo klausimais.
Politinis įsipareigojimas – ministerija Kaune
Kad ir kiek daug triukšmo būtų dėl Kauno, procesas vyksta ramiai ir pagal grafiką. Ministerijos profsąjungos dažnai minimas darbuotojų apklausos rezultatas, kad 85 proc. nesikels į Kauną, ne visiškai atspindi realybę, kadangi darbuotojų, pasirodo, buvo klausiama: Ar jie norėtų dirbti Kaune. Norėti tai gal ir aš nenorėčiau, tačiau yra įsipareigojimas rinkėjams, politinė valia, regioninės politikos ambicija, Kauno, kaip žemės ūkio centro vizija, kurios ašis – modernesnė ir pažangesnė Žemės ūkio ministerija.
Nemažai darbuotojų kalba, kad jeigu iš tiesų gaus galimybę 3 dienas per savaitę dirbti iš namų, naudotis lanksčiu darbo grafiku ir gauti kompensaciją už kelionę į Kauną, rimtai svarstys galimybę keisti darbo vietą. Visa tai esame įrašę į Kolektyvinės sutarties projektą ir dabar laukiame, kol jam pritars profsąjunga.
Personalo situacija visiškai nesiskiria nuo kitų ministerijų. Nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 3 d. iš ministerijos išėjo 62, o atėjo dirbti 49 darbuotojai. Šiemet darbuotojų kaita netgi yra teigiama – išėjo 23, o atėjo 32 nauji darbuotojai. Kauno padalinyje jau dirba 23 žmonės. 3 iš jų yra mokslų daktarai. Taip po truputį formuojama ministerijos komanda, kuri užtikrins darbų tęstinumą, jeigu iš tiesų daug darbuotojų nuspręstų nevažiuoti į Kauną. Taigi kiekvienam, kuris rėkia, esą ministerijos darbas paralyžiuotas, ramia sąžine atsakau – ministerija visiškai vykdo savo funkcijas, o besisvaidantys paralyžiaus žaibais įžeidžia profesionalius jos darbuotojus.
Artimiausiu metu turėtų baigtis patalpų nuomos Kaune penkeriems metams konkursas. Tada prasidės tų patalpų įrengimas, baldų ir įrangos pirkimas. Turiu sumanymą, kad patalpų dizainą rinksis darbuotojai, kurie aktyviai dalyvavo ir planuojant patalpų išdėstymą. Tikiuosi, kad sukursime šiuolaikišką kūrybišką ir patogią darbui XXI amžiaus ministeriją.
Ministerijos perkėlimas į Kauną buvo apskųstas daugeliui institucijų, ir jos visos nerado jokių pažeidimų. Valstybės kontrolė ir Specialiųjų tyrimų tarnyba atsakė, kad nevertina politinių sprendimų. Administracinis teismas pasisakė, kad patalpų nuomos konkursui buvo pasirengta tinkamai. Na, o bandymui užkirsti kelią perkėlimui Seime pritrūko balsų. Taigi turime Vyriausybės programą, Vyriausybės priemonių planą, Vyriausybės protokolinį pavedimą, socialinį-ekonominį perkėlimo pagrindimą, perkėlimo planą ir jo nepriklausomą vertinimą, eilę Žemės ūkio ministro įsakymų ir tvarkingai nuveiktų darbų.
Deja, tenka pripažinti, pralaimime viešųjų ryšių karą. Visgi, esu įsitikinęs, kad vienintelis būdas laimėti – kantriai užbaigti procesą, kad pasimatytų jo privalumai. Už „kamikadzės“ misiją dėkoju viceministrui Venantui Griciūnui. Tikiuosi, kad naujajam ministrui tęsti perkėlimą padės ministerijos darbuotojos Vitalija Zumerienė ir Ernesta Buckienė.
Gens una sumus
Šachmatininkai turi posakį: Gens una sumus (lotyniškai: Mes visi – viena šeima). Taigi nors palieku Žemės ūkio ministro pareigas, aš nuoširdžiai sergu už Lietuvos kaimą ir linkiu sėkmės visam žemės ūkio sektoriui!
Pripažinsiu, yra dalykų, kuriuose atrodė, kad proveržį padaryti bus lengviau. Dar turime įtikinti Lietuvos ūkininkus dėl melioracijos sutvarkymo plano per 15 metų. Tebeieškome alcheminės pieno formulės, nes niekaip nepavyksta įtikinti pieno gamintojų, kad jie turi kooperuotis ir didinti savo derybines galias, modernizuotis, gaminti aukštesnės pridėtinės vertės gaminius arba turėti alternatyvių pajamų šaltinių.
Tebekuriame vakciną nuo Afrikinio kiaulių maro ir būdus, kaip sumažinti didžiųjų kiaulių ūkių nuostolius išsaugant ir tuos ūkelius, kur kiaulaitės auginamos tik šeimos Kalėdoms. Dar turime padirbėti, drąsindami žemdirbius burtis į rizikos valdymo fondus. Galų gale, būtina labai rimtai ir kūrybiškai padirbėti su kaimo, žemės ūkio ir Žemės ūkio ministerijos įvaizdžiu.
Mano galva, svarbiausia – kad Lietuvos žemės ūkis įgytų pasitikėjimo savimi (viskas bus gerai ir ūkiui, ir pasėliams, ir sąskaitai banke) ir iš to kylančios savivertės (patys suvaldysime klimato, finansų ir kitas krizes).
Nuoširdžiai palaikysiu naująjį Žemės ūkio ministrą. Laikysiuosi savo principo nekritikuoti tų, kurie perima mano darbą (nebent jie kritikuotų mane ir būčiau priverstas pakomentuoti situaciją iš savo perspektyvos).
Tikiuosi, kad naujojo ministro tarnystė Lietuvos kaimui bus vainikuota sėkme. Jeigu pavyktų, tai bus visos Koalicijos, visos Vyriausybės pergalė, nors pagrindiniais jos kalviais žemės ūkyje galbūt daug kas laikys nebe „valstiečius“.