Laidoje „DELFI 11” „Inreal“ Tarpininkavimo departamento vadovas Julius Belanoška ir „Ober–Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada skaičiavo, kad šiais mėnesiais Vilniuje būstų nuomos kaina bus išaugusi apie 10 proc. palyginus su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu. Kaune ir Klaipėdoje – ženkliai mažesnis brangimas, kaina didės keliais procentais.
Persvara nuomotojo pusėje
„Inreal“ Tarpininkavimo departamento vadovas Julius Belanoška komentavo, kad iš esmės tiek, kiek brangsta parduodamas nekilnojamasis turtas, tiek pat brangsta ir būsto nuoma. Pasak jo, būsto nuomos kainoms didelę įtaką turi ir sumažėjusi pasiūla.
„Analizuodami pasiūlos skaičius matome keletą metų iš eilės tam tikrą pasiūlos mažėjimą. Jeigu skaičiuoti tam tikrą pasiūlos vidurkį per mėnesį, tuose pačiuose skelbimų portaluose pasiūla mažėja po keletą šimtų pasiūlymų kiekvienais metais. Šiandien susumavus ir išvedus skelbimų portalų vidurkį, pasiūlos viso labo turime šiek tiek virš 1000 laisvų butų Vilniuje. Ankstesniais metais turėjome 1500 ir daugiau. Natūraliai pasiūlos mažėjimas lemia tam tikras korekcijas kainoje. Kaina didėja mažėjant pasiūlai, ar vis dėlto ji didėja taip smarkiai, kaip galimai mažėja pasiūla, sunku pasakyti, nes statistinių realių nuomos sandorių duomenų nėra kaupiama. Tai iš bendro pajautimo matyti, kad kainos kai kuriuose segmentuose didėja labiau, kai kuriuose tas didėjimas yra nedidelis“, – kalbėjo J. Belanoška.
„Ober–Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada pridėjo, kad būsto nuomos rinka išsiskiria savo sezoniškumu. Būtent rugpjūtis, rugsėjis ir spalis yra trys aktyviausi mėnesiai, kurių metu sudaroma pusė visų nuomos sutarčių mieste.
„Pakilusi paklausa, studentai dalyvauja, žmonės grįžta iš pajūrio, ežerų, kažkas darbuotojus atsiveža šitam sezonui. Miestas patiria šiokį tokį paklausos spaudimą ir, be abejo, nuomotojai naudojasi ta situacija. Kai keli norintys stovi eilėje, natūralus noras yra pakelti kainą. Tai mes matome, kad 10 proc. tikrai šiuo metu kainos pakyla, jos taip pat sėkmingai nukrenta sausį, vasarį, kai šildymo sezonas, paklausa mažesnė. Tada geras metas ieškoti, derėtis, bet tų pasiūlymų nėra tiek daug. Tai yra dvi medalio pusės. Dabar rinka yra nuomotojo, kai nuomotojas diktuoja sąlygas ir naudojasi padėtimi“, – komentavo M. Čiulada.
Pašnekovas pridėjo, kad nuomos kainas didina ir pasikeitęs nuomos standartas – butai įrenginėjami gražiau, moderniau.
J. Belanoškos skaičiavimais, būsto nuomos kainos augimas Kaune ir Klaipėdoje galimas keliais procentais. Žvelgiant į bendrą sumą tai nesudarys reikšmingo dydžio.
„3 proc. kainos didėjimas prie būsto kainos, kuri 200 Eur, sudaro viso labo 6 eurus. (...) Mano vertinimu, iki 5-10 proc. kainos augimas yra lengvas padžiazavimas, kas įtakos neturi“, – teigė jis.
M. Čiulada skaičiuodamas galimas kainas atkreipė dėmesį, kad vieno vidurkio nėra, kainos labai smarkiai varijuoja.
„Paėmus Vilniaus miegamuosius rajonus, 1 kambario buto nuoma prasideda nuo 200 Eur, naujoje statyboje gali būti ir iki 300 Eur. Jei kalbame apie 2 kambarių butą jis prasideda nuo 250 Eur senoje statyboje iki 400–450 Eur, o jei centre tai bus ir 500–600 Eur“, – teigė M. Čiulada.
„Ober–Haus“ duomenimis, 1 kambario buto nuoma Vilniaus centre, senamiestyje, Užupyje svyruoja nuo 250 iki 450 eurų, 2 kambarių nuo 330 iki 650 eurų, prestižiniuose rajonuose 1 kambario nuo 220 iki 380 eurų, 2 kambarių – nuo 300 iki 570 eurų, gyvenamuosiuose rajonuose atitinkamai nuo 190 iki 300 eurų ir nuo 250 iki 430 eurų.
Tuo tarpu Kaune centre, senamiestyje, Žaliakalnyje 1 kambario buto nuoma siekia nuo 200 iki 350 eurų, 2 kambarių – nuo 250 iki 500 eurų, gyvenamuosiuose rajonuose atitinkamai nuo 160 iki 250 eurų, nuo 200 iki 380 eurų.
Klaipėdos centre ir prestižiniuose rajonuose 1 kambario buto nuoma kainuoja nuo 200 iki 350 eurų, 2 kambarių – nuo 250 iki 500 eurų. Gyvenamuosiuose rajonuose nuo 160 iki 250 eurų ir nuo 200 iki 360 eurų.
Nekilnojamojo turto (NT) analitikai prideda, kad matoma, jog populiarėja būsto dalinimosi tendencija: studentai linkę nuomotis kambarį, būstą dalintis su kitais, kad ir nepažįstamais asmenimis. Tai vienas iš būdų, kaip studentui sutaupyti ieškant vietos nuomai.
Skelbimuose už 2 kambarių butą paprašys ir 720 Eur
NT portalo „Aruodas“ surinktais duomenimis, birželio–liepos mėnesiais Vilniuje buto nuomos vidutinė siūloma kaina siekė apie 10,3, Kaune – apie 7,7, Klaipėdoje – vidutiniškai 6,5 eurų už kvadratinį metrą. Pernai birželio–liepos mėnesiais siūlomos butų nuomos vidutinės kainos atitinkamai buvo 9,3 eurų už kvadratinį metrą Vilniuje, 7,3 eurų už kvadratinį metrą – Kaune, 6,3 eurų už kvadratinį metrą – Klaipėdoje.
Neatsižvelgiant į konkrečią vietą, pastato statybos metus ar būsto įrengimą, skaičiuojama, kad vidutinė 1 kambario buto nuomos pasiūlos kaina Vilniuje šiuo metu siekia 300-330 eurų mėnesiui, 2 kambarių buto – 500-530 eurų mėnesiui.
Kaune už 1 kambario butą šiuo metu vidutiniškai prašoma 290 eurų per mėnesį, už 2 kambarių butą – 420 eurų.
Klaipėdoje už 1 kambario butą tektų mokėti vidutiniškai 200 eurų per mėnesį, už 2 kambarių butą – 380-400 eurų mėnesiui.
Išskiriama ir kambarių nuoma, kuomet viename bute gali tekti gyventi kartu su šeimininkais ar kitais nepažįstamais asmenimis. Portalo išplatintame pranešime spaudai nurodoma, kad Vilniuje ir Klaipėdoje kambarių nuomos pasiūlymų galima rasti maždaug nuo 70 eurų, Kaune – nuo 50 eurų mėnesiui.
Pirkti apsimoka, bet ne pirmakursiui
Diskutuojant apie palankiausią laiką ieškoti būsto nuomai NT analitikai atkreipė dėmesį, kad nors dabar kainos didžiausios, dabar yra ir didžiausia pasiūla. Sausis bei vasaris – daug palankesni deryboms siekiant mažesnės kainos, tačiau gali nebelikti priimtino varianto. Tad ekspertai pataria radus sau tinkamą būstą nedelsti, o iš karto bandyti nuomotis.
Paskutiniu metu neretai pasigirsdavo, kad labiau apsimoka būstą pirkti su paskola ne nuomotis – sumoki tą patį, tik jau turi savo turtą. Paskolos brango, tačiau anot analitikų, būstą vis dar labiau verta įsigyti nei nuomotis.
„Būsto nuomos grąža tarp 5-6 proc. vertės per metus, o palūkanos bankui yra 2,5 proc. Faktas, kad jeigu gali sau leisti, jeigu tavo pajamos yra stabilios, tavo gyvenimo būdas yra nusistovėjęs, nemąstai emigruoti, galbūt galvoji apie šeimą, turi draugą ar draugę, tada natūralu, kad sekantis žingsnis yra nebe nuoma, o pirkimas. Nuoma paprastai yra laikinas sprendimas metams, dviems, penkiems“, – kalbėjo M. Čiulada.
J. Belanoška pridėjo, kad vis dėlto pirmakursiams dar nereikėtų mąstyti apie būsto pirkimą, net jei ir gauna pinigų įnašui iš tėvų ar artimųjų.
„Vertinant pirkti ar nuomotis, iš esmės yra du pagrindiniai kriterijai. Vienas kriterijus, ar turi pradinį įnašą, kas šiandien Vilniuje nėra tokia maža pinigų suma. Antras momentas yra tavo mobilumas ir sėslumas. Nuomos atveju tu gali kas metus bandyti keisti rajonus, didesnį ar mažesnį, bet kokius variantus gali sau leisti bandyti, bet pirkimo atveju bus pakankamai komplikuota ir pakankamai brangu kas metus keisti būstą. Jei tenkina sėslumo variantas 3-5 metams ir yra galimybė įsigyti būstą (stabilios pajamos, pradinis įnašas), tada vienareikšmiškai.
Jei tema labiau link studentų, tai aš nesiūlyčiau net ir su tėvų ar artimųjų pagalba lįsti į bankus jau pirmuose kursuose. Geriau pabandyti atrasti save, rajoną, kuris artimiausias, galiausiai ar tikrai tas miestas ir toje šalyje. Įsitikinti daugybe kitų klausimų ir tik tada priimti sprendimą“, – komentavo J. Belanoška.
Laukiantys paskutinio traukinio permoka
Nors šiuo metu sąlygas rinkoje gali diktuoti nuomotojai, tai dar nereiškia, kad nereikėtų derėtis.
„Gali susitarti kitokias kainas. Pavyzdžiui, aš kainą palieku tokią, bet už tai noriu kažkokio remonto, papildomos įrangos. Tų variantų begalės. Tarkime, metus moku didesnę kainą, bet sutinku gyventi du metus ir antrus metus moku minus 30 proc. savininkui“, – derybų pavyzdžius nurodė J. Belanoška.
Kaip pastebi J. Belanoška, derybos visgi yra sunkus procesas, kuriam reikia ruoštis. O ypač studentams, kadangi jie nėra patys geidžiamiausi nuomininkai.
„Nepaisant to, kad turime Vilniuje 1000 laisvų butų, bet iš to 1000 gali būti, kad išfiltravus pagal galimybes ir lūkesčius netiks nei vienas arba tiks tik du ir paaiškės, kad iš tų 2 tinkančių, vieno savininkas yra tas, su kuriuo nepavyksta susitarti dėl vienų ar kitų priežasčių, o antras turės niuansų, kuriuos arba gali toleruoti, arba ne. Apibendrinant galima pasakyti, kad paieškos yra pakankamai sudėtingas procesas, reikalaujantis įsitraukimo ir pasiruošimo. Nereikėtų to palikti paskutinei dienai“, – sako jis.
Jis prideda, kad būsto nuomai paieškos – tarsi ėjimas į darbo pokalbį. Reikia atrodyti reprezentatyviai, pelnyti nuomotojo pasitikėjimą.
M. Čiulados teigimu, studentams dėl to būtų pravartu į pagalbą pasitelkti tėvus.
„Tam tikras rimtumas, užtikrintumas ir savininkui bus daug saugiau, kai dalyvauja ir tėvai, nei kai tiesiog su studentu, kuris po pusmečio gali iškristi iš universiteto, išvykti į užsienį. Tad derantis patariama pasikviesti tėvus.
O iš principo, šnekėtis reikia ir prašyti (mažesnės kainos – DELFI) niekas nedraudžia, bet jei tų norinčių nuomotis yra trys ar keturi, be abejo, kad savininkas nebus linkęs labai derėtis ar kainą mažinti. Ji gali net augti atskirais atvejais. Nereikia laukti paskutinės minutės, rugpjūčio pabaigos. Dabar jau sužinojai, kur įstojai, tai pradėk domėtis ir ieškoti. Ne prie jūros reikėtų važiuoti, o tai susitvarkyti, nes paskutiniai tikrai permoka ir renkasi tikrai ne geriausius variantus“, – komentuoja M. Čiulada.
Visą pokalbį žiūrėkite laidoje „DELFI 11”.
