Šiemet festivalis buvo trumpesnis nei praėjusiais metais – truko tik dvi dienas vietoje trijų. Taip pat buvo jaučiama, jog šiemet festivalio organizatoriai šiek tiek pataupė: tai atsispindėjo ne tik trukmėje, atlikėjų pasirinkime (teko išgirsti nemažai nuomonių, kad atvykę į festivalį buvo dėl vienos ar kitos konkrečios grupės, o ne taip, kaip seniau – dėl visos puokštės įžymių atlikėjų), taip pat pataupyta ir elementariems dušams – jei pernai jų kažkiek buvo (eilėje rytais galima buvo pralaukti ir visą valandą), tai šiemet, jei jie buvo, tai buvo labai gudriai užslėpti – net žemėlapyje nepažymėti, kad juos atrastų tik to nusipelnę. Vietoj dušų buvo nuspręsta, kad užteks kabinos su keliomis kriauklėmis prie palapinių miestelio, o ir šiaip – juk šalia jūra.
Vis dėlto pramogų ir atlikėjų „Positivus“ netrūko. Pagrindiniai atlikėjai šį kartą nusilenkė įvairių muzikos stilių gerbėjams – nuo elektroninės ir šokių muzikos iki alternatyvaus roko. Didžiausiomis raidėmis programoje buvo išspausdinti „Disclosure DJ Set“, „The 1975“, „Royal Blood“ ir „Underworld“ pavadinimai.
Pirmieji iš headlinerių pasirodė „The 1975“. Tai – britų pop-rock grupė, įkurta dar 2002 metais, tačiau savo populiarumo piką pasiekusi dabar. Jų pasirodymo buvo laukiama bene labiausiai, čia susirinko visa armija gerbėjų. Dauguma jų – paauglės merginos, kurios, ant scenos išvydusios savo dievukus, netramdė ašarų ir ištikimai kartu dainavo visas dainas nuo pradžios iki galo. „The 1975“ netrukus pasirodys ir Lietuvoje – jų koncertas numatytas rugpjūčio šeštą dieną Vingio parke.
Penktadienio vakarą užbaigė „Disclosure DJ Set“. Tai britų didžėjų duetas, savo repertuare turintys ne vieną dainą, patekusią į muzikos topų viršūnes. Jie yra dirbę su tokiais atlikėjais kaip Sam Smith, „The Weeknd“, tad nenuostabu, jog populiariosios muzikos mėgėjai šio pasirodymo metu atidavė visas jėgas šokių aikštelėje.
Šeštadienį pirmieji iš dviejų headlinerių pasirodė dar vienas britų duetas rokeriai „Royal Blood“. Greičiausiai nesumeluosiu sakydama, jog jų paklausyti susirinkusi minia buvo pati rečiausia. Nors ne pustuštė aikštelė, bet žmonių toli gražu nebuvo tiek, kiek ankstesnių atlikėjų pasirodymuose. Galbūt taip nutiko dėl kiek alternatyvesnio grupės grojamo stiliaus. Vis dėlto muzikantai grojo išties gerai ir klausyti buvo malonu. Tačiau apie „Royal Blood“ lietuviai galės susidaryti savo nuomonę – jie jau šiandien gros Vilniaus Universiteto botanikos sode.
Vakarą didžiojoje scenoje užbaigė elektronikos grupė „Underworld“. Įsikūrę jau beveik prieš keturiasdešimt metų jie geriau žinomi ne paaugliams, o tiems, kas mena reivo laikus. Tai buvo galima jausti ir iš susirinkusios publikos – paaugles mergaites šokių aikštelėje pakeitė maždaug trečiąją dešimtį pasiekę ir vyresni. Ir jie ten šoko taip, kaip paauglystės laikais – apsikarstę lemputėmis, įvairiomis šviečiančiomis aprangos detalėmis, visiškai netaupydami jėgų – energijos buvo galima tik pavydėti. Kaip, beje, ir „Underworld“ vokalistui Karl Hyde – 62 metų amžiaus atlikėjas šoko drauge su visa publika iki pat galo ir nei karto neatrodė nors kiek pailsęs. Nors iš pradžių publika rinkosi vangiai, pasirodymo viduryje visa aikštelė buvo perpildyta muzikos gerbėjų.
Atskirai norisi paminėti vieną prancūzų atlikėją, palikusį bene ryškiausią įspūdį šio teksto autorei – ir, iš reakcijų koncerto metu sprendžiant, beveik visiems, kam teko jį išgirsti. Tai – Adam Naas, pasirodęs antroje pagal dydį scenoje. Tiems, kas jo iki šiol nežinojo, buvo tikrai netikėta, ką atlikėjas sugeba išdarinėti su savo balsu: dainas atlieka ir kone moterišku sopranu, kartais – falcetu, o kai užriaumoja bosu, tai net sunku suprasti, kas ką tik nutiko. Iš susirinkusios paklausyti minios reakcijų buvo aišku, kad niekas nesitikėjo to išgirsti iš itin žemo ir smulkaus vaikinuko. Net prie scenos stovėjęs apsauginis žiūrėjo išpūtęs akis ir galiausiai neiškentė neišsitraukęs telefono ir nenusifilmavęs sau šio įspūdingo pasirodymo. Tai, kaip atlikėjas dainavo, kaip elgėsi ant scenos, tikrai galima vadinti fenomenu, ir būtų labai keista, jei anksčiau ar vėliau Adam Naas neįeitų į muzikos istoriją.
Daugiau akimirkų iš tryliktojo „Positivus“ festivalio.
