Stabiliai bloga situacija

„Nėra pablogėjimo ar pagerėjimo. Yra stabiliai blogai“, – DELFI laidoje sakė Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.

Ji pabrėžė, kad skurdo niekas nesirenka, o žmonių gyvenimų yra pačių įvairiausių. Moteris taip pat pateikė pavyzdį, kai prieš kelias savaites buvo priimtas teismo sprendimas nuteisti žmogų, kuris uždusino savo mamą. A.Adomavičienės teigimu, tam tikra prasme žmogus tiesiog neištvėrė.

„Ne visų pajamos auga ir ne visų pajamos auga vienodai. Kita vertus, kai kalbame apie statistiką, reikia nepamiršti, kad duomenys buvo rinkti 2017 metais, dar ne visi veiksmai buvo įgyvendinti. Pavyzdžiui, vaiko pinigai buvo įvesti nuo 2018 metų. Tai neatsispindi šioje statistikoje, dar kitais metais matysime taip pat kitokį vaizdą. Vaiko pinigai buvo skaičiuoti, buvo modeliuojami, turėtų būti pagerėjimas vaikų skurdo skaičiuose. Kitas dalykas – struktūrinės problemos, kurios yra nesprendžiamos daugybę metų. Kadangi nevyriausybinės organizacijos daugiausia dirba paslaugų srityje, matome labai akivaizdžią paslaugų stoką ir pajamų nelygybę.

Romas Lazutka, Aistė Adomavičienė

Pavyzdžiui, šeima augina neįgalų vaiką arba vaiką autistą, vaikas suauga ir jo nėra, kur padėti, stinga centrų, kuriuose tokie žmonės galėtų sulaukti pagalbos. Vienas iš tėvų lieka įkalintas namuose, vietoje to, kad jis eitų dirbti, mokėtų mokesčius ir neštų grąžą valstybei. Jis tiesiog įkalintas arba dirba per mažai, nei galėtų dėl paslaugų stokos. Prieš kelias savaites buvo skelbiamas teismo sprendimas dėl žmogaus, kuris su pagalve uždusino savo mamą, žmogus tiesiog neišlaikė, nes jis nesulaukė adekvačių paslaugų, nebuvo, kas pasirūpina jo mama, jis nesulaukė psichologo paslaugų, kurių jam reikėjo. Žmogų nuteisė 8 metams. Taip, jis padarė žiaurų veiksmą, negalima jo pateisinti, bet žmogus dėl elementarių paslaugų trūkumo pratrūko. Mums šioje vietoje reikėtų proveržio paslaugų srityje“, – laidoje „DELFI diena sakė A.Adomavičienė.

Lietuvoje kyla standartai

VU socialinės politikos profesorius Romas Lazutka DELFI laidoje paklaustas, ar Lietuva galėtų tapti gerovės valstybe, tikino, kad pirmiausia reikėtų apibrėžti, kas tai yra.

„Reikėtų pirmiausia, kad pats prezidentas apibrėžtų, kas yra toji gerovės valstybė. Dėl skurdo – taip, jis vienas didžiausių Europos Sąjungoje, jis nemažėja įvedus vaiko pinigus, keičiantis pensijoms, tai irgi galima nesunkiai paaiškinti, nes tai yra santykinis skurdas. Kyla žmonių pragyvenimo standartas. Jau Adamas Smithas prieš 200 metų pasakė, kad skurstančiais dera laikyti ne tik tuos, kurie neturi ko pavalgyti, bet ir tuos, kurie negali sau leisti priimti to gyvenimo būdo, tam tikrų standartų.

Tai Lietuvoje tie standartai kyla, o kurių standartai atsilieka gerokai, skaičiuojama net 60 proc. vidutinio gyventojo pajamų, tai jie lieka skurde. Nepaisant to, kad pensijos buvo padidintos ir 2017 metais, bet pats gyvenimo standartas kilo sparčiau, todėl pensininkų skurdas padidėjo. Jų padėtis atsilieka nuo bendro ekonomikos ir gerovės augimo, todėl skursta. Ko reikia – akivaizdu, reikia surinkti daugiau mokesčių, padėti tokiems žmonėms įvairiomis formomis. Paslaugos svarbios, švietimas“, – DELFI kalbėjo profesorius.

Situacija – tragiška

Anot jo, praėjusių metų, o taip pat ir šių metų situacija – tragiška.

„Mums reikia ne tik ilgalaikių, bet ir greitų sprendimų. Jeigu vaikas yra pasmerktas, kad juo nesirūpinama, jis bėgs iš pamokų, neturės išsilavinimo, jis potencialiai yra skurstantis žmogus. Kita vertus, vidutinis skurdo lygis Lietuvoje išliko nepakitęs, bet sumažėjo šeimų su vaikais ir padidėjo pensininkų, nes pensijos buvo didinamos nepakankamai.

Tiesiog reikia lėšų perskirstymo. (…) 2017 metais padėtis buvo tragiška, kaip matome pagal šiuos duomenis, ir šiais metais yra tragiška, tarkime, pensijų politikoje mes turime tokius skaičius: privatiems pensijų fondams buvo numatyta finansuoti 200 milijonų eurų, padidinti mažas pensijas, kurie žmonės gauna iš „Sodros“, bet jos yra mažos, nuo šių metų moka priedą, skirtą 20 milijonų, tai yra 10 kartų mažiau.Tuo tarpu tie žmonės, kurie gauna tik šalpos pensiją, dažniausiai tai yra tie žmonės, kurie nuo vaikystės yra neįgalūs, jie gauna mažas pensijas, joms padidinti buvo skirta tik 2 milijonai. Taigi štai, ką turime: 2 milijonai, 20 milijonų ir 200 milijonų“, – DELFI aiškino profesorius R.Lazutka.

A.Adomavičienė akcentavo ir blogą pensininkų padėtį Lietuvoje.

„Reikia sprendimo, kad mes norime padėti tiems žmonėms, gelbėti žmones. Už kiekvieno skaičiaus yra realūs žmonės su savo gyvenimais, skurdo niekas nesirenka. Mes galime rinktis kuklų gyvenimo būdą, bet tikrai ne skurdą. Tai akcentuoja ne tik Lietuvos mokslininkai, bet taip pat EK, EBPO, bet bankų ekonomistams kažkodėl atrodo, kad tai yra tik pasakos. Deja, taip nėra, nes už to slypi konkretūs žmonės su konkrečiais gyvenimais“, – kalbėjo A.Adomavičienė.

Aistė Adomavičienė

Jos teigimu, vaizdas dar kitais metais gali būti kiek geresnis, nei jis yra dabar.

„Tikėtina, kad kažkiek pasikeis. Buvo skaičiuota, kad vaiko pinigai kažkiek pagerins situaciją. Bet iš darbo su žmonėmis matome, kad nesprendžiamos problemos tik gilėja. Kai kalbame su žmonėmis, kad jiems sunku susirasti darbą, kad jų arba jų šeimos nariai serga, tai kaip sniego gniūžtė, nes vis kažkas prisideda: nėra pinigų maistui, tada pablogėja sveikata, tada dar sunkiau susirasti darbą ir tu iškrenti iš rinkos. Viskas sukasi, atsiranda skolos ir antstoliai. Tos situacijos nėra lengvos, kartais nežinia, nuo ko pradėti kapstytis, nes tai yra žmonių gyvenimai, kurių likimai susiklosto labai įvairiai“, – kalbėjo vadovė.

Sureagavo į Mačiulio pareiškimą

R.Lazutka, paklaustas, ką mano apie ekonomisto Nerijaus Mačiulio žodžius apie tai, kad „pasakos apie didėjantį skurdą ir atskirtį yra pasakos“, tikina, kad bankininkai yra suinteresuoti taip kalbėti.

„Įstojant į Europos Sąjungą kas trečias lietuvis gyveno absoliučiame skurde, pernai tokių jau buvo tik vienas iš dešimties. Vis dar neigiamai išsiskiria vaikai, kur skurdas taip pat sparčiai mažėjo, bet siekia 14 proc. Dėl sparčiau didėjančių pensijų absoliutus skurdas tarp 65-erių metų ir vyresnių nukrito iki 11 proc. ir nebeviršijo visų amžiaus grupių vidurkio. Ne visos problemos išspręstos, bet pasakos apie negerėjančią situaciją, didėjantį skurdą bei atskirtį yra... pasakos“, – feisbuko paskyroje rašo ekonomistas.

„Jie yra suinteresuoti, jie atstovauja aukščiausius visuomenės sluoksnius, finansiškai turtingiausius.

Politikai, deja, irgi pirmiausia bando įtikti būtent jiems. Nesvarbu, ką dabar kalba prezidentas, bet svarbu, ką jis kalbėjo 20 metų prieš tai. Jis kalbėjo taip, kaip Mauricas“, – kalbėjo profesorius.

Kaip išgyventi už 122 eurus

Pasiteiravus kaip, išgyventi žmogui už 245-345 eurus, profesorius tikino, kad reiktų klausti tų, kurie yra priversti už tiek išgyventi.

„Yra kitas klausimas. Kaip žmonės išgyvena už 122 eurus. Jeigu žmogaus gauna 122 eurų pajamų, jis nebegauna socialinės pašalpos, tai 345 eurai yra tokio žmogaus svajonė, tai beveik tris kartus daugiau. O kaip išgyventi, reikėtų klausti tų žmonių, kurie yra priversti gyventi ir kažkaip išgyvena. Deja, gyvena sunkiai ir skurdžiai, ieško papildomų uždarbių, gal gauna paramą“, – kalbėjo R.Lazutka.

Sulaukė atsakymo iš prezidento

Prieš kelias dienas A.Adomavičienės vadovaujama organizacija parašė laišką prezidentui dėl finansų ministro.

„Mes sulaukėme atsakymo, kad ačiū, dėkojame, pateiksime atsakymą. Ir tiek. Per rinkimų kampaniją mes girdėjome vienokius pareiškimus apie gerovės valstybę, paskui girdėjome, kad jį tenkina ministro Šapokos darbas. Negalime neigti, kad reikia gerai ir tvarkingai valdyti viešuosius finansus, bet mes žinome, kad labiausiai ministras didžiuojasi savo fraze „Milijardas milijonui“, kas reiškia vienam žmogui – 10 eurų. Nežinau, ar mes tai labai pajutome. Tas milijardas būtent galėtų būti skiriamas paslaugų plėtrai, viešajam sektoriui, socialiniams darbuotojams. Ministras arogantiškai aiškina, kad viskas čia yra tvarkoje“, – tikino moteris.


Rodikliai mažai keitėsi
Kaip penktadienį rašė naujienų agentūra BNS, absoliutaus skurdo lygis pernai buvo 11,1 proc. – 2,7 procentinio punkto mažiau, nei 2017 metais (13,8 proc.), pranešė Statistikos departamentas.

Skurdo rodikliai yra apskaičiuojami remiantis prieš tai buvusių metų pajamomis – 2018-ųjų skurdo rizikos rodikliams skaičiuoti buvo naudojami duomenys apie pajamas, gautas 2017 metais.

Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už absoliutaus skurdo ribą, mieste gavo 8,3 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 5,5 proc., kituose miestuose – 13 proc.), kaime – 16,8 proc. gyventojų.

Vaikų iki 18 metų amžiaus absoliutaus skurdo lygis buvo didesnis nei darbingo ar pensinio amžiaus asmenų. 2018 metais jis sudarė 14 proc. ir buvo 2,4 procentinio punkto mažesnis, nei 2017-aisiais.

Absoliutaus skurdo lygis namų ūkiuose su vaikais pernai sumažėjo 3,4 procentinio punkto iki 10,4 proc., namų ūkiuose be vaikų – 2,1 procentino punkto iki 11,8 procento. Skurde dažniausiai atsidūrė asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (absoliutaus skurdo lygis – 31,9 proc.) ir vieni gyvenantys asmenys (23,8 proc.).

Žemiau absoliutaus skurdo ribos buvo 3 proc. dirbančių asmenų, 50,8 proc. bedarbių ir 13,1 proc. senatvės pensininkų. Dirbančių asmenų absoliutaus skurdo lygis per metus sumažėjo 1,6 procentinio punkto, bedarbių – 2,2 procentinio punkto, senatvės pensininkų – 3,1 procentinio punkto.

Iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), absoliutaus skurdo lygis 2018 metais padidėtų iki 16,8 procento. Socialinės išmokos didžiausią įtaką turėjo vieno suaugusio asmens su vaikais absoliutaus skurdo lygiui – jas atėmus, šiuose namų ūkiuose absoliutaus skurdo lygis padidėtų nuo 31,9 iki 41,7 procento.

Žemiau skurdo rizikos ribos Lietuvoje pernai gyveno apie 645 tūkst. asmenų, kurie sudarė 22,9 proc. visų šalies gyventojų. Per metus žemiau skurdo ribos gyvenančių gyventojų dalis nepakito..

Skurdo rizikos riba pernai buvo 345 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 724 eurai šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų bei dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Dėl gyventojų disponuojamųjų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba pernai padidėjo 12,4 procento.