Apie žvejybą, keliones ir poilsį kalbamės su žymiausiu Lietuvos žveju profesionalu, TV laidos „Vienam gale kablys“ kūrėju Pauliumi Korsaku:
Pauliau, žvejyba tau daugiau darbas ar poilsis? Ar dar skiri ribą?
Tai yra ir darbas ir poilsis ir dar trečią netgi galiu pridėti – sportas. Viskas viename, žodžiu, trys viename, kaip ta kava.
Ar galėtum papasakoti, ką labiausiai mėgsti veikti, kai nežvejoji?
Kai nežvejoju dažniausiai būna, kad aš žvejoju. Laidą vedu jau 25-erius metus, tai mane veža ir visiškai nenusibodo. Tikriausiai tai kaip alpinizmas, kai žmonės pradeda lipti į kalnus ir lipa kol numiršta lipdami. Žvejyba yra baisi liga. Kai aš važiuoju poilsiauti aš vis tiek žvejoju, gal ne taip sportiškai ir greitai kaip per varžybas ir ne taip įsitempęs, kaip per laidos filmavimą, kur reikia parodyti rezultatą.
O jeigu paprastą dieną, po filmavimų, kaip tu atsipalaiduoji?
Mano namai kaip džiunglės, visi užkrauti žūklės įrankiais. Vakarais nemažai laiko praleidžiu pasiruošimui, masalų parinkimui, reikia sugalvoti kaip eilinį kartą apgauti tą protingą žuvį. Aišku, nesu aš asketas, mėgstu ir į gerą kiną ar teatrą nueiti, mėgstu gyvai pažiūrėti futbolo varžybas, tik kad tas mūsų futbolas dažniau sugadina nuotaiką negu džiugina. Klaipėdiečiai dažnai nemėgsta jūros yra neįdegę ir ant dviračio, o man labai patinka šis miestas ir jūra. Mėgstu tiesiog įsidėti porą skardinių alaus į kuprinę, persikelti keltu ir atsisėdus ant kopos pažiūrėti į jūrą, pagalvoti.
Anksčiau matydavome tave žvejojant ir su draugais, ar dar susitinkate prie meškerės su Marijonu, Choru ar Linu Kunigėliu?
Aišku, bet tai nutinka vis rečiau, nes gyvenimo ritmas labai greitas – koncertai, filmavimai, visi užsiėmę taip pat kaip aš. Bet tikrai dar susitinkam ir kartu pabūnam. Būna Marijus atvažiuoja, tai varom sazanų pagaudyti, mano namai draugams visada atviri ir jų tikrai neretai sulaukiu. Aišku, dažniausiai atvažiuoja jie su mintimi, kad kartu pažvejoti, gerai praleisti laiką gamtoje ir pasipasakoti, kas įdomaus įvyko kol nesimatėme.
Pauliau, žvejyba ir alus daugelio supratimu yra neatsiejami, o koks tavo paties santykis su alumi?
Alus skirtas laikui po žvejybos, kai sėdi ramiai namuose, atsipalaiduoji su draugai. Kieme turiu puikų grilių, tai su draugais dažnai paimame vieną kitą žuvį pasikepti ar parūkyti ir alus tokiu atveju tikrai puikiai tinka. O žvejyboje – ne, nes alkoholio nesinori vartoti ir labai geras pakaitalas yra nealkoholinis alus. Šią vasarą mane lydi Utenos nealkoholinis, kuris puikiai tinka kai nori alaus skonio, bet nenori apniukti ir pavargti.
Kiek matome soc. tinkluose ir per TV laidoje, tu daug keliauji. Ar tenka pakeliauti be kameros ir kokio tipo kelionės tau labiausiai patinka?
Taip, aišku, be kameros pakeliauju ir tą labai mėgstu, nes tikrai reikia poilsio nuo pastoviai zyziančios technikos ir prikabintų mikrofonų. Bet vis tiek visos mano kelionės susiję su žvejyba. Aš labai mėgstu Skandinaviją, nežinau kodėl, bet man tai yra tarsi antri namai – jų pušis, akmuo, eglė. Nežinau, gal praeitam gyvenime buvau kardu besišvaistantis vikingas.
Aš labai dažnai keliauju į Suomiją ir Švediją, Norvegiją – kiek rečiau, nes man jūrinė žūklė nelabai patinka. Buvau ten gal 30 kartų, esame aplankę įvairiausias vietas – nuo upių, kur gaudome upėtakius ir lašišas, iki ežerų, kur kimba lydekos, starkiai bei dideli ešeriai. Ir visada keliauju su gerų bičiulių kompanija, išsinuomojame gražų namelį, porą katerių, gaudome žuvį, ją kepame ir gurkšnojame tą patį alų. Tokias keliones pasidarome bent tris kartus per metus pavasario ir rudens sezonais.
Ar galėtum papasakoti, kokia įsimintiniausia tavo kelionė?
Jų buvo begalė. Bet gal tokia įdomesnė, iš senų laikų, buvo į Kubą, kai dar jokios agentūros kelionių ten neorganizavo. Kaip tik Linas Kunigėlis per kažkokią prancūzų agentūrą rado kelią ir mes – aš, Linas bei Marijonas Mikutavičius, iškeliavome. Va ten tai buvo kelionė, ji buvo nenormaliai gera! Mes žvejojome vandenyne barakudas, gaudėme žuvis kanaluose, važinėjome visur kur nelegalu, nes tais laikais Fidelis buvo dar gyvas ir daug visokių draudimų buvo. O mes išsinuomojome motorolerius, varėme per visus šlagbaumus, aplankėme Havaną. Kuboje buvo labai gerai – Hemingvėjus, cigarai ir mohito.
Beje, nuotykiai prasidėjo tik atskridus. Einame mes apsikrovę meškerėmis per muitinę ir pareigūnas laužyta anglų kalba manęs klausia: „Ko tu čia atvažiavai?“. Aš jam rodau į meškeres ir sakau: „Atvažiavau žvejoti“. „Gerai, eik“, – sako pareigūnas. Linas išgirdo, sako: „Aš irgi žvejoti atvažiavau“, – praleido ir jį. O Marijonas negirdėjo ir sako: „I‘m journalist!“. Tada jie išsivedė Marijų ir tardė kokią valandą kameroje klausinėdami iš kur jis, ko jis čia nori ir apie ką rašys, o mes su Kunigu visą laiką sėdėjome ir smagiai juokėmės.
Ir pabaigai, Pauliau, kur patartum keliauti žvejybą mėgstantiems nuotykių ieškotojams vasaros metu?
Čia jau priklauso nuo kiekvieno žmogaus fantazijos ir minčių, kurios gali nunešti labai toli. Kiek aš buvęs šalių, visur galima susirasti gerą žvejybą. Kad ir Tailande, visiems atrodo, kad ten tik pliažas, pramogos ir daug gero maisto. Tačiau ten be galo daug pasiūlymų žvejybai tiek vandenyne, tiek ir vidaus vandenyse. Mes susiradome australo turimą ežerą, kur jis prileidęs begalę įvairiausių pasaulio žuvų, tokių kaip arapaimos ar amazonės šamai. Bet man vis tiek smagiausia Skandinavijoje.
Užsakymo nr.: PT_81821145
