„Nenorime įtampos su tam tikromis Europos šalimis“, – pareiškė H. Rouhani per ministrų kabineto posėdį. Jo komentarai buvo paskelbti vyriausybės tinklalapyje.
Akivaizdžiai turėdamas omeny britus H. Rouhani nurodė, kad jeigu jie „liautųsi daryti netinkamus veiksmus, įskaitant padarytus Gibraltare, Irano atsakas“ būtų atitinkamas.
Iranas ir Jungtinė Karalystė įsivėlę į aštrų ginčą, britų tarnyboms liepos pradžioje perėmus iraniečių tanklaivį prie Gibraltaro krantų, o Iranui savo ruožtu praėjusią savaitę užėmus Persijos įlankos vandenyse su JK vėliavą plaukiojusį laivą.
H. Rouhani taip pat pažymėjo, kad Teheranas svarstytų derybų galimybę, jei JAV paskelbtų „paliaubas“ ekonominiame kare su šiitiška respublika.
Tarp Irano ir Jungtinių Valstijų tvyro didžiulė įtampa, JAV prezidentui Donaldui Trumpui pernai pasitraukus iš 2015 metais sudaryto daugiašalio susitarimo, kuriuo siekiama apriboti Teherano branduolinę programą. Vašingtonas taip pat grąžino skaudžias sankcijas Iranui.
„Šiuo atžvilgiu kai kurios šalys yra tarpininkės, nors jos pačios teigia, kad nėra tarpininkės ir kad tiktai išreiškia savo nuomonę“, – kalbėjo H. Rouhani.
„Abi šalys susirašinėja šiuo klausimu, ir mes tęsiame (šį procesą)", – pridūrė Irano prezidentas.
Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe birželį lankėsi Teherane, kur derėjosi dėl įtampos tarp Irano ir JAV mažinimo.
Anksčiau šį mėnesį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas buvo pasiuntęs į Iraną savo vyriausiąjį patarėją diplomatijos klausimais Emmanuelį Bonne'ą, kad šis „parengtų deeskalavimo“ strategiją.
Tiek Japonija, tiek Prancūzija neigia tarpininkaujančios Teherano ir Vašintono dialogui.