Įtampa tarp R. Karbauskio ir V. Pranckiečio vyrauja šiam nesutinkant savanoriškai pasitraukti iš Seimo pirmininko posto. R. Karbauskio teigimu, V. Pranckietis turi užleisti poziciją „socialdarbiečiams“, nes taip yra numatyta pasirašytoje valdančiosios koalicijos sutartyje.
Šokis su kardais
Premjeras Saulius Skvernelis pranešė, kad ketvirtadienį prezidentui Gitanui Nausėdai pateiks naujas kandidatūras į susisiekimo, vidaus reikalų ir žemės ūkio ministrus.
Politologė Rima Urbonaitė DELFI laidoje pabrėžė, kad politinė ateitis gali būti labai nerami, o visa tai kursto ir vidiniai konfliktai.
„Galbūt dar ateityje turėsime šokį su kardais dėl kai kurių ministrų kandidatūrų. Iš to, ką dabar girdime, manau, kad prezidentas Gitanas Nausėda irgi turėtų gerai susimąstyti, nes kad ir kaip bežiūrėtume, nors partijos deleguoja ministrus, bet atsakomybė taip pat galiausiai tenka premjerui ir prezidentui, kuris deda savo parašą. Jam tai bus tam tikras testas, jis tikrai turėtų gerai pagalvoti, kad tą testą reikėtų išlaikyti, nes iš to mes labai nemažai spręsime, koks tas prezidentas ir kaip jis dirba, kuo vadovaujasi. Visko dar gali būti. Taip pat dar yra vidinių konfliktų“, – mano politologė.
Anot DELFI politikos apžvalgininko Vladimiro Laučiaus, vienas svarbiausių klausimų – kokie bus paskirti ministrai ir kaip jiems seksis atlikti savo pareigas.
„Vertinu dabartinę situaciją nei gerai, nei blogai. Kelti kartelę dabar labai aukštai, baigiantis kadencijai, nėra prasminga, nes niekas net nenori eiti į tuos ministrus. Jie paprasčiausiai galvoja apie savo gyvenimus. Gerai, jie pabus ministrais vienerius metus, o kas tada? Jie juk turės toliau gyventi, ką jie toliau darys. Jeigu tai būtų kadencijos pradžia, galbūt tada būtų lengviau surasti politikų sunkiasvorių, žinomų žmonių“, – laidoje sakė V.Laučius.
Ministrų kandidatūros kelia daug abejonių
Iš pradžių svarstyta pakeisti tris ministrus dar iki prezidentui patvirtinant visą kabinetą. Tai reikštų, kad Seimui tektų balsuoti dėl Vyriausybės programos ir pristatyti ministrus, nes nuo S. Skvernelio įgaliojimų gavimo 2016 metais būtų pasikeitę daugiau nei pusė visų ministrų.
R.Urbonaitės teigimu, dabartinės kandidatūros kelia labai daug klausimų ir abejonių.
„Jeigu tos kandidatūros, kurios yra paskelbtos viešai, bus tvirtinamos ir teikiamos, turėsime klausimų prezidentui ir premjerui. Bent jau aš klausimų tikrai turėsiu. Jeigu yra atsisakoma profesionalų Vyriausybės idėjos, tai paprastai į ministrų postus, žiūrint iš tos pozicijos, kad būtų kuo geriau, tai turėtų būti kviečiami politikos sunkiasvoriai. Kitaip sakant, kurie turi lyderystės, vadybinių kompetencijų ir bando traukti visą vežimą. Dabar turime tokią situaciją, kad vienas sako, jog moka melžti karvę, todėl neva gali būti geru ministru, su šaržu ar be jo, bet manęs tokios kalbos pozityviai neįkvepia.
Kitas kandidatas kalbėjo apie Maidaną, tačiau stebint Seimo posėdžius akivaizdu, kad jo pasisakymai tiesiog prasilenkia su logika ir nebūna įkvepiantys. Kokia yra kompetencija regioninėje politikoje, su statutiniais pareigūnais – neaišku. Jie nėra politikos sunkiasvoriai. (…) Politikams reikia ir visuomenės paramos, kalbant apie Seimui teikiamas iniciatyvas. Jeigu tu esi visuomenėje neatpažįstamas, tai tu jau neturi vieno labai svarbaus elemento. Aš manau, kad tie, kurie ateina, neturi nei politinio svorio, bet neturi ir profesionalumo, kurio reikia. Klausimų girdint tas pavardes, kyla daug“, – vertino MRU politologė.
V.Laučiaus teigimu, dabar Seimas nebėra tokia prestižinė veikla, kaip anksčiau.
„Aš nesakau, kad kviečiami „bet kas“, kita vertus, galima sakyti, kad ir Seime, ir kitur yra daug „bet ko“. Žmonės dabar galbūt nelabai noriai eina į politiką. Seimas nebėra tokia prestižinė vieta, nei ministrų portfeliai nebėra tokie prestižiniai. Taip pat smunka valdančiosios daugumos populiarumas. Viskas susideda į tokį nelabai palankų kontekstą ir niekas nenori į tą negatyvų kontekstą patekti. Manau, kad nereikia tikėtis, kad atsiras kažkas geresnio. Aišku, galbūt ir norisi, kad atsirastų gerų politikų, bet iš kur? Kiek mes tokių žmonių turime ir valdančiojoje daugumoje? Nedaug. Ir tradicinėse partijose jų nėra tiek daug“, – sako V.Laučius.
Neišspręstas Pranckiečio likimas
Kitas svarbus klausimas, kuris, anot politologų, dar tikrai nėra išspręstas – Pranckiečio posto situacija.
„Pranckiečio klausimas šiandien dar tikrai niekaip nėra išspręstas. Viktoras Pranckietis, besitęsiantis Skvernelio ir Karbauskio konfliktas – tai situacija, kuri yra užprogramuota kuriam laikui į priekį, gal net iki 2020 metų. Ši situacija yra stabiliai nestabili. Nežinia, koks momentas gali išsprogdinti čia viską“, – tikina R.Urbonaitė.
Anot jos, dabartiniai V.Pranckiečio veiksmai tik parodo jo silpnąsias puses.
„Šis Pranckiečio mojavimasis kardais su Ramūnu Karbauskiu nėra jo stiprybių išraiška. Tai, ką mes dabar matome, yra jo silpnybių išraiška. Jis turi suprasti, kad jo buvimas ir atėjimas į šį postą yra nulemtas Ramūno Karbauskio. Viktoras Pranckietis turi įsivertinti adekvačiai savo situaciją“, – laidoje sakė politologė.
„Neturime Viktoro Pranckiečio kelti ant pjedestalo vien todėl, kad mums nepatinka Ramūnas Karbauskis“, – sako politologė.
Apžvalgininko V.Laučiaus teigimu, V.Pranckietis yra pats blogiausias Seimo pirmininkas per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją.
„Ko gero, tai yra blogiausias Seimo pirmininkas per visą Lietuvos nepriklausomybės istoriją, silpniausias kaip politikas, blogiausias kaip Seimo vadovas. Tai yra kažkoks, nepabijokime to žodžio, nesusipratimas didžiojoje politikoje“, – DELFI kalbėjo V.Laučius.
Įvertino premjero pareiškimus dėl mokesčių
Vienas aštriausių šių dienų klausimų – nauji mokesčiai, apie kuriuos užsiminė premjeras S. Skvernelis. Jo teigimu, nuo kitų metų sausio Lietuvoje atsiras du nauji mokesčiai.
Politologės R.Urbonaitės teigimu, turi būti taisyklės, pagal kurias tie mokesčiai būtų kuriami.
„Man atrodo, kad yra bendri principai, taisyklės, kuriomis vadovaujamės priimdami sprendimus bet kurioje viešosios politikos srityje. Vėl yra užlipta ant to paties grėblio ir jau nebe pirmą, ar trečią kartą. Kai kažkam šauna kažkokia idėja, ją ištraukia iš konteksto, nors nėra nei padiskutuota ar nuspręsta. Negalima spekuliuoti vienu mokesčiu ir negalvoti apie visus kitus. Kita vertus, negalima tiesiog išmesti į viešumą tokios idėjos, kuri yra tokia šviežia, nes žmonių požiūris jau vien į naujus mokesčius yra labai jautrus.
Dabar jie patys save įsivaro į kampą ir patys nežino, ką dabar daryti. Mokesčių pakeitimai turi būti sisteminiai, reikia matyti visą sistemą, kad vieni veiksmai neprieštarautų kitiems. Turi dirbti ne viena, o visos ministerijos. Kol turėsime mėtomas idėjas, kurios nėra rimtai įvertintos, tol ir turėsime tokią situaciją, o kad premjeras, tai pasakydamas, neišmoko kai kurių pamokų, tai ir iliustruoja“, – įvertino R.Urbonaitė.
V.Laučiaus numone, mokesčių klausimu dabar – visiškas chaosas.
„Kodėl premjeras taip pasakė, reikėtų paklausti jo paties. Kaip jis atsakytų – nežinia, bet taip kalbėdamas jis nepridėjo populiarumo nei sau, nei valdančiajai daugumai, Seimas turbūt net netvirtins tokių mokesčių, tai kam reikėjo suerzinti visuomenę ir po to realiai nieko nesulaukti.
Ateina kažkokie ministerijų darbuotojai, kurie net nėra derinti su premjeru, ateina ir kalba, kad bus vienokie ar kitokie mokesčiai. Šiuo klausimu yra chaosas. (…) Jeigu mes kalbame apie NT mokesčius, tai tikiuosi, kad pavyks, bet kalbant apie automobilių taršos mokesčius, tai nėra atsakyta, kokiems automobiliams ir kokie mokesčiai yra įvedami, kokios bus lengvatos. Dabar kalbami kažkokie vėjai. Kodėl dabar staiga turėtų mokėti žmonės, kurie turi Euro 6 standartus atitinkančias transporto priemones. Neaišku, koks bus kriterijus. Kaip žmogui žinoti, kokį automobilį rinktis, kad jam nereikėtų mokėti mokesčių, arba juos mokėti mažesnius“, – svarsto apžvalgininkas.
Tarp Skvernelio ateities perspektyvų – ir politinis judėjimas
Tokių įvykių kontekste gana miglotai atrodo ir premjero S.Skvernelio ateitis.
„Matydamas visa tai Skvernelis tikrai gali sugalvoti tokią alternatyvą ir eiti į kitus rinkimus be „valstiečių“.Tai gal ir yra gerai, nes tu šiek tiek nusinulini, nors bus sunku paneigti, kad jis buvo premjeras, bet tu tokiu būdu įneši naujumo ir apsukti rinkėją aplink pirštą“, – DELFI sakė politologė.
„Tai, ką jis dabar daro, panašu į norą parodyti tam tikrą autonomiją“, – įsitikinęs apžvalgininkas V.Laučius. Jis taip pat užsiminė, kad vienas iš S.Skvernelio galimų ateities pasirinkimų – politinis judėjimas, kuriam reikės bendražygių pagalbos.
„Ponas Bakas, žinoma, turėtų jame būti. Yra ir „valstiečių“ frakcijoje dar vienas kitas narys, kuris galbūt prisijungtų, atsirastų žmonių, kurie dabar nedalyvavo Seimo veikloje, nebuvo išrinkti į Seimą. Jeigu Skvernelis galvoja apie tai (judėjimą – delfi.lt), tai turbūt jis jau yra apie tai su kažkuo ir kalbėjęs. Yra įsteigtų politinių organizacijų, kurios galbūt norėtų prisišlieti prie kažko panašaus, yra Visvaldo Matijošaičio „Vieningas Kaunas“, kuris galbūt norėtų dalyvauti tokioje struktūroje“, – sakė DELFI apžvalgininkas.