Vilnietė Aleksandra prieš penkerius metus baigė politikos ir verslo vadybos bakalauro studijas Londone.
„Kiekviena šalis turi savo individualų slenkstį, kurį turi išsimokėti“, – sakė ji.
Deja, studijos užsienyje pasižymėjo ir ne tokia malonia patirtimi.
„Be jokios abejonės antrą kartą paskolos imti nenorėčiau“, – užtikrino Aleksandra.
Norėdama pabaigti mokslus jungtinėje Karalystėje ji studijoms turėjo pasiskolinti maždaug 11 tūkst. eurų.
„Buvo informacija pasiekiama, kad labai giriamos buvo tos paskolos, vos ne bet kas gali jas gauti iš ES ir kad pakankamai lengvas yra atidavimas“, – sakė vilnietė.
Problemų su paskola atsirado grįžus į Lietuvą ir įsidarbinus. Šiais metais po mokesčių reformos atlyginimas „ant popieriaus“ Aleksandrai padidėjo kone trečdaliu ir, nors „į rankas“ ji gauna tiek pat, Jungtinė Karalystė perskaičiavo įmokas už paskolą, kurios padidėjo maždaug dvigubai.
„Pagal senos sistemos skaičiavimus, įsivaizduoju, kad turėjo įmoka būti apie 35 svarus. Bet dabar gavau laišką ir buvo nustatyta, kad ta riba yra 71 svaras per mėnesį“, – pasakojo Aleksandra.
Ji – ne vienintelė, kuriai po mokesčių reformos teko gerokai perskaičiuoti savo finansus. Vilnietei Anelei mėnesinės įmokos už studijų paskolą Jungtinėje Karalystėje išaugo net kelis kartus.
„Jiems atrodo, kad mano alga išaugo vienu kartu, todėl mano įmokos turėtų būti didesnės, nors „į rankas“ aš gaunu visiškai tiek pat. Pernai mokėjau 20 svarų, šiemet – jau 80“, – sakė Anelė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia padariusi viską, ką galėjo. Praėjusį mėnesį per Lietuvos ambasadą ji kreipėsi į Jungtinės Karalystės Švietimo departamentą ir iš jo sulaukė studentams nepalankaus atsakymo.
„Deja, bet Jungtinės Karalystės institucijos turi laikytis parlamento priimtų teisės aktų ir negali jie atsižvelgti į vienos ar kitos šalies specifiką mokesčių sistemoje. Deja, bet ši žinia studijavusiems Jungtinėje Karalystėje ir dabar dirbantiems Lietuvoje nebuvo palanki“, – LNK žinioms sakė viceministras Valdemaras Razumas.
Konservatorius Mykolas Majauskas dar praėjusiais metais kreipėsi į vyriausybės vadovus, kad šie imtųsi kažkokių veiksmų, kad Jungtinėje Karalystėje studijavę nenukentėtų finansiškai.
„Dėl mokesčių reformos nukenčia jauni profesionalai, kurie svarsto, ar verta jiems grįžti į Lietuvą. Mano supratimu, mes turime padaryti viską, kad ta aplinka būtų jiems kuo palankesnė ir patrauklesnė. Dabar mokesčių reformos įgyvendinimo pasekmė. Matome, kad priskaldėme malkų ir tie studentai dabar nukenčia“, – sakė M. Majauskas.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras mano, kad dėl susidariusios painios situacijos Jungtinėje Karalystėje Lietuva gali netgi išlošti.
„Vyriausybės programoje yra numatyta, kad Lietuvoje nemokamos bakalauro studijos būtų įteisintos nuo 2020 m. Tai, žinoma, prieinamumą aukštojo mokslo išplėstų, sumažėtų poreikis abiturientams vykti į užsienį studijuoti, kur reikėtų imti paskolas“, – nurodė V. Razumas.
Seimo švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotojo Vytauto Juozapaičio nuomone, išaugusias įmokas studentams turėtų kompensuoti Vyriausybė.
„Nekalbėsime apie tuos, kurie naujai ima paskolas arba kurie planuoja ten važiuoti, bet kurie šiandien jau tai daro ir dėl Vyriausybės veiksmų nukenčia mūsų piliečių paskolos paimtos, nors ir kitoje šalyje, be jokios abejonės, atsakomybę turėtų prisiimti Vyriausybė“, – aiškino parlamentaras.
Jungtinės Karalystės Švietimo departamentui priklausanti Studijų paskolų kompanija tikina, kad įmokų normas paskaičiuoja pagal Pasaulinio banko pateiktus duomenis.
Buvusios studentės iš Lietuvos žada nenuleisti rankų ir ieškoti būdų, kaip kreiptis tiesiogiai į Pasaulio banką.
„Nežinau, kažkokią užklausą ar dokumentą nusiųsti, kuris patvirtintų, kad pragyvenimo lygis Lietuvoje yra toks ir toks ir mokestinė reforma dirbtinai išpūtė mūsų atlyginimus“, – sakė Aleksandra.
Jungtinėje Karalystėje šiuo metu studijuoja apie 4 tūkst. Lietuvos piliečių.