Nenori rūpesčių užkrauti artimiesiems
„Aš dar gyvas“, – kartą juokais patikino vienas kaunietis, kai atėjo į paminklus gaminančios įmonės patalpas išsirinkti antkapio sau.
Jam nekilo ranka rašyti savo vardo ir pavardės, kai jo paprašė užrašyti, kas turėtų būti iškalta ant paminklo. Nors matyti savo pavardę ant antkapio šiurpoka, tačiau yra žmonių, kurie baiminasi, jog paminklas, ant kurio neužrašyta konkreti pavardė, gali būti pavogtas.
Žmonių, kurie patys užsisako paminklus sau, pasitaiko ne vienas. Jie teigia, kad po mirties nori kuo mažiau rūpesčių palikti savo vaikams ar artimiesiems.
„Aš į dūšią nelendu, tačiau žmonės kartais pasisako, kad paminklą užsisako po ligos – patirto insulto, infarkto, sako, kad nežino, kiek jiems dar liko“, – apie susitikimus su žmonėmis pranešime žiniasklaidai pasakojo L. Bartkienė.
Uždengia granito plokštėmis
Per beveik dvi dešimtis metų jai teko susitikti su pačiais įvairiausiais žmonėmis – nuo jaunų iki senjorų, laidojančių savo tėvus, seseris, brolius ar vaikus.
Kauno prekybos miestelyje „Urmas“ dirbanti L. Bartkienė teigia, kad paminklus žmonės dažniausiai užsakinėja šiltuoju metų laiku, kai paprasčiau atlikti kapavietės tvarkymo darbus.
Kalbėdama apie kapinių priežiūros tendencijas moteris pastebėjo, kad pastaruoju metu vis populiariau tampa visą kapą uždengti granito plokštėmis.
„Taip yra dėl patogumo, dėl tvarkos. Nereikia važiuoti tvarkyti, laistyti – užtenka kelis kartus per metus atvažiuoti ir uždengti žvakutę“, – teigė pašnekovė.
Šiuo metu populiariausios paminklų spalvos: juoda, kuri maišyta su ruda. Pavyzdžiui, jei paminklas rudas, tai kryžius bus juodas, arba – atvirkščiai.
Papildomi įrašai nebepopuliarūs
Taip pat žmonės renkasi mažus paminklus, o jei tvarkomos senos šeimos kapavietės, tada buvę dideli – dvimetriniai – paminklai taip pat keičiami mažesniais.
„Kiek metų jau dirbu – nebuvo daug žmonių, kurie užsisakytų didelius paminklus. Be to, pastaraisiais metais beveik neliko žmonių, kurie pageidautų iškalti papildomus užrašus“, – kalbėjo L. Bartkienė.
„Liūdi artimieji“, „liūdi vaikai“ – tokių užrašų būna vis rečiau. Kaip teigia patys užsakantieji paminklus, ateina laikas, kai Anapilin iškeliauja ir artimi žmonės, o paminklas juk stovi daugybę metų.
L. Bartkienė pasakojo pastebinti, kad pastaruoju metu miršta nemažai jaunų, maždaug penkiasdešimtmečių, vyrų.
