„Mėlynė – tai poodinių kraujagyslių nedidelio pažeidimo pasekmė. Kraujagyslėms sutrūkinėjus, gali išsilieti šiek tiek kraujo. Jis prasišveičia pro odą, todėl sutrenkimo vietoje matyti mėlynos, juodos arba violetinės spalvos dėmė“, – sako Klivlando klinikoje (JAV) dirbantis šeimos gydytojas Cory Fisheris.
Tačiau kodėl vieniems mėlynės (arba kraujosruvos) atsiranda daug lengviau negu kitiems? Ar reikia sunerimti, jei ant kojų, rankų ir kitose kūno vietose jos išryškėja tik menkai susitrenkus arba net atrodo, kad atsiranda be niekur nieko? Į šį ir kitus klausimus pabandyta atsakyti toliau pateiktame straipsnyje iš portalo „Prevention“. Jame rasite ir patarimų, ką daryti, kad mėlynės kuo greičiau pranyktų.
Kalti gali būti tam tikri papildai
Nepaaiškinamą mėlynių radimąsi gali lemti kai kurie maisto papildai, įskaitant vaistinių skaistenių, česnakų, imbierų, ginkmedžių, omega-3 riebalų rūgščių (žuvų taukai), gulsčiųjų serenojų ir vitamino E preparatus, nes visi jie gali turėti atitinkamą poveikį kraujo plokštelėms (trombocitams). Kaip tik dėl šios priežasties, prieš pradedant vartoti bet kuriuos papildus, būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Viena vertus, pasirinkti papildai gali būti nesuderinami su vartojamais vaistais. Kita vertus, jie nėra reglamentuoti Maisto ir vaistų administracijos, todėl gali būti, kad juos vartodami sulauksite kiek kitokio efekto nei tikitės.
Esate moteris ir to užtenka
Tai, aišku, neteisybė, bet tenka su ja taikstytis: moterys išties labiau imlios mėlynėms nei vyrai. Pastarieji apdovanoti storesne oda, be to, jų organizme daugiau kolageno, patikimiau apsaugančio odos kraujagysles nuo pažeidimų.
Tam tikras vaidmuo tenka ir estrogenams. Šie moteriškieji hormonai gali trukdyti sutvirtėti kraujagyslių sienelėms. Jie veikia ir kaip vazodilatatoriai, t. y. kraujagysles plečiantys veiksniai, ir, kadangi kraujas krešėja lėčiau, susitrenkus jo spėja gana daug ištekėti.
Susiduriate su senstant vykstančiais pokyčiais
Žaibiškas kraujosruvų radimasis labiau būdingas šešiasdešimtmetį perkopusiems asmenims.
„Sulaukus tokio amžiaus, mėlynė gali atsirasti po daug silpnesnio sumušimo nei jaunystėje“, – atkreipia dėmesį „Mount Sinai“ ligoninės Icahno medicinos mokykloje (JAV) dirbantis dermatologijos specialistas Gary Goldenbergas.
Kodėl taip yra? Kaip aiškina C. Fisheris, su metais oda plonėja, o kraujagyslės tampa trapesnės, todėl mėlynės randasi greičiau. „Plonėjant odai, mąžta anksčiau kraujagysles saugojusių riebalų sluoksnis ir kolageno kiekis. Be to, senstant kraujagyslės netenka elastingumo, todėl lengviau trūkinėja“, – priduria specialistas.
Vartojate kraują skystinančius vaistus
Jei dėl aritmijos (širdies ritmo sutrikimas) grėsmės arba polinkio į kraujo krešėjimą vartojate kraują skystinančius vaistus, jie ir yra nepaaiškinamo kraujosruvų radimosi priežastis. Gali būti ir taip, kad tenka pavartoti ir kitų vaistų, pvz., ibuprofeno arba aspirino, kurie taip pat paskystina kraują, tik jūs apie tai nežinote. Šie medikamentai mažina kraujo krešėjimą, todėl sutrūkus kapiliarams kraujavimas gali trukti ilgiau, nei įprasta, o tada, tikėtina, išryškės mėlynė.
Sergate kraujo savybes koreguojančia liga
Hemofilija ir von Willebrando liga yra susirgimai, kuriems reiškiantis mėlynių atsiranda ypač greitai. Hemofilija – tai retai pasitaikanti kraujo nekrešėjimo liga, dėl kurios nukraujavimo grėsmė iškyla net nedaug susižeidus. Von Willebrando liga yra ne tokia rimta ir dažniau diagnozuojama kraujo krešėjimo anomalija, dėl kurios tikėtinas kraujavimas, pvz., kai gydomi dantys. Dėl von Willebrando ligos sunkiau sustabdyti kraujavimą iš nosies, kraujo gali pasitaikyti šlapime arba išmatose, kankinti gausios menstruacijos.
Patiriate pašalinį antidepresantų poveikį
Selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) yra antidepresantų grupė, daranti poveikį ne tik smegenims. „Labiausiai ištirti SSRI, kaip antai fluoksetinas, sertralinas, citalopramas ir bupropionas, gali atitinkamai paveikti kraujo plokšteles, vaidinančias svarbų vaidmenį kraujo krešėjimo procese“, – aiškina C. Fisheris.
Odos plonėjimą lemia kortikosteroidai
Kortikosteroidai – tai vietinio (topinio) arba sisteminio poveikio medikamentai, vartojami įvairiems sveikatos sutrikimams gydyti. Jie taip pat gali lemti greitą mėlynių radimąsi, nes dėl jų plonėja oda. Šie vaistai paprastai skiriami tinimui, paraudimui, niežtėjimui ir kitiems alerginio tipo simptomams malšinti. Topiniai kortikosteroidai paprastai skiriami tokioms odos būklėms kaip egzema ir žvynelinė (psoriazė) gydyti, o geriami kortikosteroidai gali būti rekomenduojami reiškiantis astmai, įvairioms alergijoms ir kitiems uždegimams.
Organizmui trūksta vitaminų
Polinkis rastis kraujosruvoms padidėja ir tada, kai stinga vitaminų C ir K. Vis dėlto gyvenant išsivysčiusiose šalyse ir turint galimybę maitintis sveiku maistu, ši priežastis mažai tikėtina. Vitaminų deficitą paprastai patiria pusbadžiu gyventi pasmerktų bendruomenių atstovai.
Vitaminas C turi ypač daug reikšmės žaizdų gijimui ir kolageno – svarbaus struktūrinio odos komponento – gamybai. Kai jo trūksta, kraujagyslės tampa labiau pažeidžiamos ir lengviau trūkinėja.
Geležies stokos nulemta anemija – kiek dažniau nei vitaminų trūkumas pasitaikanti būklė. Dėl jos taip pat greičiau išryškėja mėlynės, nes kraujui būtina geležis, kad vyktų deguonį išnešioti padedančio hemoglobino gamyba. Simptomams, dėl kurių turėtumėte sunerimti, priskiriami ir tokie reiškiniai kaip sausos, skilinėjančios lūpos, negalėjimas atsispirti kokiam nors maistui ir trapūs nagai.
Ką daryti, kad mėlynė kuo greičiau išnyktų
Kad ir kaip nesinori liūdinti, privalu pasakyti, kad kraujosruvai išnykti gali prireikti net poros savaičių – tikrai nedaug ką galima padaryti, kad šis procesas paspartėtų.
„Kol organizmas sugeria išsiliejusį kraują, turi praeiti tam tikros fazės. Po kelių dienų mėlynos, juodos arba violetinės dėmės spalva pakinta – tampa žalia arba geltona. Sutinimas taip pat atlėgsta. Dar vėliau, prieš pat išnykdama, mėlynė gali pasidaryti šviesiai ruda“, – sako C. Fischeris.
Gijimą paspartinti pavyktų tik tada, jei šio to imtumėtės nieko negaišdami. Tuojau pat po sutrenkimo, čiupkite iš šaldymo kameros ledo arba šaldytų žirnelių maišelį ir 10 minučių palaikykite jį priglaudę prie sumuštos vietos. Taip daryti reikia kelis kartus per dieną. Veikiamos šalčio kraujagyslės susitrauks, todėl violetinė dėmė taip greitai neišplis.
Vis dėlto jei mėlynės yra akivaizdžiai problemiškos: ypač ilgai neišnyksta, yra labai skausmingos, trikdo judesius arba atsiranda tiesiog akimirksniu ir pernelyg dažnai, derėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Jei didžiulė, tinstanti mėlynė atsiranda po operacijos, taip pat privalu nedelsiant kreiptis į mediką.
