Tačiau priepuoliui pasibaigus, katukas kaip niekur nieko pradėjo valgyti. Pasitarę su budinčiais gydytojais naktinį vizitą atidėjome. Tą naktį tokių priepuolių buvo bent keletas, dar vienas ryte. Naktis, savaime suprantama, buvo bemiegė, pilna baimės, nerimo ir galvoje vis ramybės nedavė vienas klausimas KODĖL?
KODĖL žmonės tokie žiaurūs? KODĖL KODĖL KODĖL? Juk Hariukas buvo rastas užrištas kažkokiame purviname maiše, išmestas prie svetimų žmonių durų slenksčio. Kodėl su juo taip pasielgė žmogus? Gal jis serga epilepsija? Gal jis tiesiog senas ir nebereikalingas? Gal jis alpsta nuo tokios būsenos, nes visas paliegęs, perkaręs, pilnas blusų? Bet kodėl jis tokiu tapo? Ką jis padarė žmogui, kad jis tokiu tapo? Ir apskritai, ar galima užduoti tokį klausimą kaip kad ką jis padarė? Ir ar iš viso galima mylėti ar nemylėti už kažką? KODĖL KODĖL KODĖL žmonių pasaulis toks žiaurus?
Kaskart susiduriant su tokia neteisybe, žiaurumu, bejėgiška gyvūno kančia, būna labai negera, būna labai skaudu ir labai skauda. Būna taip, kai net neišeina žodžiais aprašyti, tai neapsakoma, bet kaskart tai išjausti yra sunkiai pakeliama...
Praėjo naktis, su Hariu iškart atsidūrėme profesionalų rankose. Pirmos apžiūros metu buvo pastebėtas sukietėjimas pilvo srityje, kraujo tyrimas parodė uždegimą. Prileista vaistų ir paliktas iki kitos dienos stebėjimui ar nesikartos priepuoliai. Na, o šiandien vėl su „pirmais gaidžiais“ lankėmės klinikoje, vėl tyrimai, vėl vaistai ir vėl išleistas stebėjimui... Rytoj tas pats....Kas jam? Kol kas neaišku. Bet ieškosime, tikimės, rasime ir tikimės, viskas bus gerai.
Banko sąskaita paramai gyvūnams:
VšĮ „Šlapia nosytė“
Įm. kodas: 303433383
AB „Swedbank“, bankas
LT437300010141236714
Paypal: slapianosyte@gmail.com