Paraiškas šiai paramai gauti galima pateikti iki rugsėjo 30 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros teritoriniuose paramos administravimo skyriuose.
Šiemet patvirtintose taisyklėse numatyta svarbi naujiena – šiuo paraiškų pateikimo etapu projektams įgyvendinti skirta per 28, 8 mln. eurų paramos lėšų, kurios lygiomis dalimis paskirstomos 10 Lietuvos apskričių.
Paramos lėšos skiriamos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir valstybės biudžeto.
Mažiau turės išlaidų
Minėtos KPP priemonės paramą itin vertina žemės ūkio kooperatyvai, kuriems nėra taip lengva sukaupti savo lėšų investicijoms į veiklos plėtrą. Rokiškyje įsikūręs kooperatyvas „EKO tikslas“ jau sėkmingai pasinaudojo tokia galimybe.
Modernizuodamas savo veiklą ekologiškai ūkininkaujančių žemdirbių kooperatyvas įsigijo du naujus pienovežius, kurie, kaip tikimasi, padės efektyviau konkuruoti įtemptame pieno sektoriuje. Pasiryžti tokiam žingsniui kooperatyvą paskatino galimybė gauti europinę paramą, skirtą investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą.
„Pienovežiai – pagrindinė mūsų darbo priemonė. Ekologišką pieną iš ūkininkų superkame įvairiuose šalies rajonuose, su mažiau talpiomis mašinomis per dieną galėdavome nuvažiuoti daugiausia apie 220 kilometrų, tad tekdavo važiuoti dar kartą. Dabar naudojame 16 tonų talpos modernius pienovežius ir apsisukame per kartą. Tai stipriai taupo mūsų sąnaudas degalams, remontui, laiką, be to, taip nenuvargsta ir vairuotojai“, – aiškino kooperatyvo vadovas Mindaugas Petkevičius.
Rokiškyje įsikūrusio kooperatyvo įsigyti nauji pienovežiai sustiprino susikooperavusių ekologinių pieno gamintojų galimybes savo žaliavą eksportuoti. Tikimasi, kad šios investicijos atsipirks per penkerius metus.
Dėl investicijų susitarė lengvai
Beveik 13 metų dirbantis kooperatyvas europine parama pasinaudojo pirmą kartą. Nors pusę reikiamų lėšų turėjo skirti patys ūkininkai, jų neteko įtikinėti, kad reikia stiprinti veiklą, investuoti į pienovežius ir pasinaudoti KPP parama.
„Mūsų kooperatyvas nėra iš didžiųjų, todėl europinė parama mums itin svarbi. Tokioms investicijoms patys turime mažai galimybių“, – tvirtino M. Petkevičius.
Kooperatyvas vienija 57 ūkininkus, kurie ekologiškai laiko apie 1200 karvių, taip pat – mėsinius galvijus, augina javus, vaisius, daržoves, vaistažoles bei prieskoninius augalus. Bendras sertifikuotas ekologinės gamybos plotas – apie 5000 hektarų.
Pasak M. Petkevičiaus, paramos paraiškai parengti kooperatyvas samdė konsultantus, nes reikėjo užpildyti nemažai dokumentų. Buvo būtina gauti kiekvieno nario sutikimą dėl duomenų, o tai užėmė laiko.
„Jei tik bus galimybė, vėl naudosimės europine parama. Praverstų dar vienas naujas pienovežis, turime ir daugiau idėjų“, – naujus planus dėliojo kooperatyvo direktorius.
Paramą paskirstys tolygiai apskritims
Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) 2-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausiosios specialistės Jurgitos Veličkienės, įmonės ir kooperatyvai, naudodamiesi KPP minėtos srities parama, gali gauti svarią pagalbą savo veiklai vystyti. Šiemet skirstant šios srities paramą įvyko svarbus pokytis – suma lygiomis dalimis paskirstyta 10 Lietuvos apskričių.
„Siekiama, kad parama nesikoncentruotų viename ar keliuose regionuose, o pasiskirstytų tolygiai po visą šalį. Pateiktos paraiškos bus vertinamos pagal nustatytus kriterijus apskričių lygmeniu pagal projekto įgyvendinimo vietą“, – aiškino ŽŪM vyriausioji specialistė.
J. Veličkienė atkreipė dėmesį, kad paraiškas bus galima pateikti iki rugsėjo pabaigos.
Šios paramos gali kreiptis juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio produktų perdirbimu ir (arba) rinkodara, taip pat užsiimantys žemės ūkio veikla ir perdirbantys dalį valdoje užaugintos produkcijos bei planuojantys užsiimti žemės ūkio produktų perdirbimo ir (ar) rinkodaros veikla. Paraiškos, pateiktos juridinio asmens kartu su partneriais, nepriimamos.
ŽŪM atstovė priminė, kad didžiausia paramos suma vienam projektui gali siekti iki 1,3 mln. eurų, o 2014–2020 m. laikotarpiui – iki 4 mln. eurų.
Juridiniams asmenims, kurie perdirbę žemės ūkio produktus pagamina galutinį produktą, nepatenkantį į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedą, tačiau skirtą maistui ir (arba) pašarams, taikomos Nereikšmingos (de minimis) valstybės pagalbos reglamento nuostatos – 200 tūkst. eurų vienam projektui ir 4 mln. eurų pagal šią priemonę 2014–2020 m. laikotarpiui.
Paramos gavėjams finansuojama 40 proc. tinkamų projekto įgyvendinimo išlaidų, o 50 proc. intensyvumo parama gali būti skiriama ekologiškus žemės ūkio produktus gaminantiems asmenims (jei po projekto įgyvendinimo visu kontrolės laikotarpiu įsipareigojama perdirbti tik sertifikuotą ekologišką žaliavą) bei pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams (išskyrus atvejus, kai prašoma mažesnio paramos intensyvumo).
Reikalavimai pareiškėjams
Pareiškėjas nepertraukiamai užsiima žemės ūkio produktų perdirbimu ir (ar) rinkodara ne trumpiau kaip 1 metus iki paramos paraiškos pateikimo. Pareiškėjo pajamos iš žemės ūkio produktų perdirbimo ir (arba) rinkodaros veiklos per ataskaitinį laikotarpį privalo sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. ūkio subjekto pajamų.
Paramos dėl žemės ūkio produktų perdirbimo ir (ar) rinkodaros 2019 m. gali kreiptis tie juridiniai asmenys, kurie mažiausiai 1 metus iki paramos paraiškos pateikimo nepertraukiamai vykdė žemės ūkio veiklą ir perdirbo dalį valdoje išaugintos produkcijos ir gavo iš šios veiklos pajamų.
Nepertraukiamai užsiimti veikla tolygu, kai kiekvieną mėnesį juridiniai asmenys vykdė žemės ūkio veiklą ar žemės ūkio produktų perdirbimo ir (arba) rinkodaros veiklą ir gavo iš šios veiklos pajamų.
Pažymėtina, kad pareiškėjai, pretenduojantys į paramą žemės ūkio produktų rinkodarai, taip pat turi mažiausiai 1 metus iki paramos paraiškos pateikimo nepertraukiamai (t. y. mažiausiai 1 metus iki paramos paraiškos pateikimo kiekvieną mėnesį vykdyti žemės ūkio veiklą ir perdirbti dalį valdoje užaugintos produkcijos arba užsiimti žemės ūkio produktų perdirbimu, ir gauti iš šios veiklos pajamų).
Reikalavimas gaunamos pajamoms netaikomas pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja savo narių ūkiuose pagamintus (išaugintus) žemės ūkio produktus arba perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus.
Kam skiriama daugiau balų?
Pateikti projektai vertinami suteikiant balus už atitiktį taisyklėse nustatytiems 11 atrankos kriterijų. Privaloma surinkti mažiausiai 35 projektų atrankos balus.
Jei pareiškėjas yra labai maža ir maža įmonė, suteikiama 10 balų, jei paramos kreipiasi vidutinė įmonė – 5 balai. Nauja tai, kad pareiškėjui suteikiami atrankos balai, jei jis įsipareigoja eksportuoti perdirbtus žemės ūkio produktus. Tokiu atveju numatyta skirti iki 15 balų.
10 balų skiriama, jeigu projektas įgyvendinamas vaisių, uogų, daržovių, mėsos, pieno sektoriuose. Dar tiek pat balų galima gauti, jeigu pareiškėjas yra pripažintas žemės ūkio kooperatyvas.
Jei projektas įgyvendinamas savivaldybėje, kurioje didesnis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis (proc.) – taip pat suteikiama 10 balų. Tiek pat balų skiriama ir tokiu atveju, kai vystomos beatliekės technologijos. Papildomus 10 balų gauna ir pareiškėjas, negavęs ES paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (ar) plėtrą“.
5 balai suteikiami, jeigu diegiamos inovacijos, taip pat – jei pareiškėjas gamina ekologiškus žemės ūkio produktus ir (arba) vykdo jų rinkodarą, perdirba vietinę žaliavą. Ne daugiau kaip 10 atrankos balų taip pat skiriama projektams, kurių įgyvendinimui prašoma mažesnio paramos intensyvumo.
