Takui įrengti – beveik 100 tūkst. eurų
Raseinių rajone, Padubysio kaime, nuo 2005 metų Vytas Rimkus valdo 29,8597 ha žemės sklypą. Didžioji jo dalis – miško žemė.
Būtent šiame sklype, kuris patenka į Dubysos regioninio parko teritoriją, Vilniuje gyvenantis žemės savininkas nusprendė įrengti pažintinį taką.
Ir šiam tikslui jis gavo Europos Sąjungos paramą. Tiesa, kokia konkrečiai suma buvo skirta šiai infrastruktūrai įrengti ir ką buvo įsipareigota atlikti, Nacionalinės mokėjimo agentūros, kuri ir administravo šią paramą, laikinoji Komunikacijos skyriaus patarėja Donata Macevičienė DELFI neatskleidė. „Paminėtina, kad šie duomenys yra priskiriami asmens duomenims”, - atsisakymą atskleisti skirtą paramos sumą argumentavo NMA atstovė.
Kiek gavo paramos, neatsakė ir miško savininkas. DELFI jam pateikė klausimus, tačiau atsakymų taip ir nesulaukta.
Vis dėlto DELFI susipažino su Projektų, finansuojamų įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programų priemones III komiteto 2012 metų spalio 23 d. protokolo nutariamąja dalimi.
Posėdyje tuomet priimta rekomendacija skirti paramą projektui, kurį pateikė V. Rimkus. Projektui siūlyta maksimali paramos suma siekė 94207 Eur.
Už ES pinigus įrengtas takas pavirto dilgėlynu
Regis, beveik 100 tūkst. eurų paramos turėjo užtekti tam, kad būtų sukurtas lankytojams patrauklus pažintinis takas, su informaciniais stendais, pavėsinėmis ir suoleliais, skulptūromis ir vaikų žaidimo aikštelėmis.
Tačiau aplinkybės susiklostė visiškai kitaip. Investicijos, turėjusios sukurti traukos objektą, panašu, tikslo nepasiekė. Pati tako vieta parinkta netinkamai. Jis įrengtas biologinės įvairovės prasme nykiame miške, kur nėra lankytojams įdomių rūšių. Augalija – skurdi. Aplink taką – jau seniai nukirsti medžiai, styrantys kelmai apaugę dilgėlėmis ir kitomis piktžolėmis, menkaverčiais lazdynų krūmais.
Dubysos regioniniame parke yra žymiai įdomesnių ir gražesnių vietų. Tačiau jose pažintinių takų nėra. Investicijų sulaukė gerokai prakirstas miškas, esantis šalia pagrindinio kelio, kurį ir taip galima apžiūrėti einant greta.
Žygiuojant Kaukų vardu pavadintu taku ne tik nesutiksi retų rūšių, tačiau nepamatysi ir vaizdingų panoramų, unikalaus kraštovaizdžio elementų – vien menkaverčiai krūmai ir piktžolės. Keliaujant taku niekur nenueisi: į taką patenki iš pagrindinės gatvės ir kelionė vėl baigiasi pagrindinėje gatvėje.
Tačiau tai, kad takui parinkta vieta nepadeda atskleisti miško ir parko grožio, nesutrukdė pasiekti užsibrėžto tikslo – gauti paramą. NMA atstovė D. Macevičienė DELFI informavo, kad šis projektas buvo įgyvendintas Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės „Pelno nesiekiančio investicijos miškuose“ paramos lėšomis. „Paramos lėšomis buvo finansuojamas ir pažintinio tako (645 kv. m) įrengimas”, - aiškino specialistė.
DELFI apsilankė už Europos Sąjungos pinigus įrengtame pažintiniame take ir apžiūrėjo, kaip jis atrodo praėjus keliams metams po atidarymo. Tikriausiai ne per drąsu teigti, kad traukos objektu turėjęs tapti takas ne puošia, bet darko regioninį parką. Mediniai laiptai ir turėklai jau apipuvę.
Beveik visas takas – betoninis, tačiau jį jau baigia pasiglemžti gamta. Taką užkariauja šalia augantys žolynai ir krūmai. Prie suolelių, pavėsinių, vaikams skirtų sūpynių ir skulptūrų prieiti jau neįmanoma, nes viskas paskendę žolėse. Kažkada įrengtos šiukšliadėžės pilnos šiukšlių ir su jomis šiuo metu kariauja pati gamta.
NMA atstovė: tokia parama nepasiteisino
Nepaisant to, kad už ES paramą sukurta infrastruktūra tapo niekam nereikalinga ir apleista, Nacionalinė mokėjimo agentūra jokių priekaištų paramos gavėjui neturi.
„2017 m. pabaigoje baigėsi projekto priežiūros laikotarpis (projekto priežiūros laikotarpis skaičiuojamas nuo paramos sutarties pasirašymo dienos 5 metams). Projekto įgyvendinimo ir priežiūros laikotarpiu nebuvo nustatyta pažeidimų. Pasibaigus projekto priežiūros laikotarpiui, paramos gavėjui išlieka prievolė saugoti su KPP įgyvendinimu susijusius dokumentus mažiausiai 10 metų nuo paramos sutarties pasirašymo datos. Daugiau prievolių paramos gavėjas neturi”, - dėstė D. Macevičienė.
Vis dėlto ji pripažino, kad apskritai tokio pobūdžio parama Lietuvoje nepasiteisino. Būta daug piktnaudžiavimo atvejų. O galiausiai iš viso buvo nutarta panaikinti tokią paramą.
„Verta pastebėti, kad projektai, įgyvendinti pagal priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“, buvo tarp tų, kurios mažiausia pasiteisino tarp visų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonių. Parama rekreaciniams projektams skirta vadovaujantis tuo metu galiojančiu teisynu, kurio nuostatos nepadėjo išvengti piktnaudžiavimo, netinkamo paramos panaudojimo atvejų. NMA, siekdama išsiaiškinti galimus netinkamo paramos panaudojimo atvejus, vykdė patikras, fiksavo netinkamo įgyvendinimo atvejus, pritaikė sankcijas. Nuo šių metų apskritai buvo atsisakyta remti rekreacinės infrastruktūros miškuose įrengimą", - dėstė specialistė.
Pažintinio tako įrengimas netapo sėkmės istorija. Ir tokių atvejų Lietuvoje yra žymiai daugiau. D. Macevičienė informavo, kad Lietuvoje ES paramos skirta 211 panašių takų įrengimui.
„Svarbu paminėti, kad šiuose projektuose buvo ir kitos finansuojamos išlaidos (pvz., apžvalgos aikštelių įrengimas, suoliukai, skulptūros, medinės rodyklės, pavėsinių įrengimas ir pan.). Bendrai 211 projektų visoms išlaidoms (tarp jų ir pažintiniams takams finansuoti) išmokėta 13,95 mln. Eur, pažintinių takų įrengimui – apie 5 mln. Eur”, - informavo NMA atstovė.
DELFI išsiaiškino, kad tokių objektų Raseinių rajone yra ne vienas. D. Macevičienė nurodė, kad 2007-2013 metais ES paramos pažintiniams takams rajone sulaukė 10 paramos gavėjų.
O pagal 2014–2020 metų programinio laikotarpio veiklos sritį „Investicijos, kuriomis didinamos miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ Raseinių rajone skirta parama 1 projektui, kurio dalis išlaidų skirta rekreacinio/pažintinio tako įrengimui.
Pinigai išleisti, takai, tikėtina, įrengti, tačiau internete DELFI nepavyko rasti informacijos apie jų buvimo vietą ir ką įdomaus, juose galima surasti.
Kad prie regioninio parko vertybių nederantis betoninis takas nepasiteisino, sutinka ir Dubysos regioninio parko direktorius Vygantas Kilčauskas.
„Piliečio V. Rimkaus investicija į rekreacinę infrastruktūrą, žiūrint iš regioninio parko pozicijos, nepasiteisino, nes pridėtinės vertės regioniniam parkui ilgalaikiu periodu nesuteikė. Sukuriama rekreacinė ar kita infrastruktūra parko vertės nepadidina ar nesumažina, o padeda jį geriau lankyti/pažinti. Šiuo atveju nepadeda”, - teigė V. Kilčauskas.
Taką įrengė buvusio ministro verslo partneris
DELFI pasidomėjo, kuo verčiasi Kaukų taką Dubysos regioniniame parke įrengęs V. Rimkus. Pasirodo, jis yra buvusio kultūros ministro Šarūno Biručio verslo partneris.
V. Rimkus nuo 2008 metų eina Vilniaus rajone veikiančios UAB „Spila” generalinio direktoriaus pareigas. Tuo tarpu šios įmonės valdybos narys yra ir buvęs kultūros ministras Š. Birutis. Taip pat abu jie yra šios įmonės akcininkai.
Be to, abu vyrus jungia ir dar viena įmonė – UAB „Euroinvest LT”. Nuo 2008 metų V. Rimkus vadovauja šiai įmonei. Taip pat kaip ir Š. Birutis yra šios įmonės akcininkas.
Š. Birutį į kultūros ministrus 2012 metais delegavo Darbo partija. DELFI šaltinių teigimu, V. Rimkus palaiko ryšius ir su daugiau politikų, kurie buvo arba vis dar yra Darbo partijos nariai.
Ar tai, kad gerai pažinojo buvusį ministrą, kaip nors galėjo padėti keičiantis Vyriausybėms siekti paramos pažintiniam takui, DELFI paklausė paties V. Rimkaus. Tačiau į klausimus jis neatsakė. Jei atsakys vėliau, gautais atsakymais papildysime publikaciją.
Š. Birutis aiškino, kad V. Rimkui nėra padėjęs gauti ES paramos ir esą jis iš viso nieko nežino apie jo įrengtą pažintinį taką miške.
Š. Birutis sakė, kad turi daug įmonių akcijų ir negali atsakyti už kiekvienos įmonės, kurių akcijų jis turi, vadovą.
„Nieko nežinau apie V. Rimkų. Nežinau, ką jis daro. Esu daug įmonių akcininkas ir nepažįstu tų įmonių darbuotojų", - kalbėjo Š. Birutis.
Šalia – dar viena nesėkmės istorija
Vis dėlto DELFI išsiaiškino, kad šalia Kaukų tako yra dar vienas objektas, sulaukęs ES investicijų, tačiau šiandien naudojamas ne visai pagal paskirtį. Panašu, kad ir jo likimas susiklostė ne taip, kaip buvo planuota. Tačiau šįkart paramą gavo ne privatus asmuo.
Netoli tako galima surasti Dubysos upę ir prie jos įrengtą stovyklavietę. Joje stovi daug pavėsinių, įrengta laužaviečių. Taip pat yra neseniai pastatytų medinių namelių, kurie šiandien uždarytomis langinėmis. Stovi modernus tualetas su nuotekų valymo įrenginiais, tačiau jis užrakintas ir vietoje jo galima naudotis nebent lauko tualetu.
Kaip paaiškėjo, visa tai įrengta vykdant projektą „Dubysos gamtinių išteklių panaudojimas turizmo plėtrai Raseinių ir Kelmės rajonuose”.
Šįkart Europos Sąjungos paramą projektui įgyvendinti skyrė Lietuvos verslo paramos agentūra. Jos atstovė Indrė Radavičienė DELFI informavo, kad ES lėšomis įgyvendintas projektas baigtas 2011 metų liepą. Skirtas finansavimas siekė – 399 053,37 Eur.
I. Radavičienės teigimu, už šiuos pinigus, turėjo būti įrengta viena stovyklavietė, viena poilsiavietė ir viena vandens turizmo trasa.
Įgyvendinus projektą stovyklavietėje turėjo atsirasti gėlo vandens prieiga, tualetas, informacinės rodyklės baidarėms ir patogios baidarių nuleidimo ir iškėlimo iš vandens vietos. Tačiau šiandien viskas atrodo visai kitaip: esantys statiniai nenaudojami, ženklai išlūžę, geriamojo vandens nėra.
Kad ne viskas naudojama, kas buvo įrengta, sutiko ir Dubysos regioninio parko vadovas V. Kilčauskas.
„Padubysio poilsiavietę įrengė ne parko direkcija, o Raseinių r. savivaldybė, projekto partneriai - Kelmės r. savivaldybė ir Dubysos regioninio parko direkcija (nefinansinis partneris). Turtas yra Raseinių r. savivaldybės. Parko direkcija bendru sutarimu prižiūri šią teritoriją: reguliariai renka šiukšles, šienauja, atlieka smulkų infrastruktūros remontą. Dėl tualetų... Jie užrakinti, nes nėra prižiūrėtojo. Palikus atrakintas patalpas, esu įsitikinęs, greitai rastum viską suniokota. Iki šiol parko direkcija įvairių užimtumo rėmimo programų lėšomis įdarbindavo poilsiavietės prižiūrėtoją, kuris vasaros sezono metu čia dirbdavo ir savaitgaliais, tualetai būdavo atrakinti. Tačiau jau berods 4 metai, direkcija negauna pakankamai lėšų iš užimtumo programų, negalime įdarbinti reikiamo kiekio žmonių, todėl tualeto patalpas laikome užrakintas. Savivaldybė šią situaciją žino”, - teigė V. Kilčauskas.
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika DELFI teigė, kad už ES lėšas neužtenka tik įrengti poilsiui skirtus objektus. Jie turi būti ir naudojami.
„Jeigu projekto įgyvendinimui yra gautos ES lėšos, tiek savininkas, tiek Saugomų teritorijų tarnyba turėjo pasiekti įsipareigojimus įgyvendinant ir eksplotuojant šį objektą. Pasirodžius šiai informacijai, planuotume pradėti tyrimą dėl aplaidumo ir galimo lėšų švaistymo", - teigė M. Mažeika.