Tad vieniems reikia vežti bites į ganyklas, tiems kas neveža į žydinčius laukus, pats laikas pasikeisti motinėles arba suskubti į „paskutinį traukinį“ ir dar šiais metais suspėti pasidaryti naujas šeimas. Svarbiausi šiuo metu bitininkams galvosūkiai – bitės motinėlės. Kada reikia keisti motinėlę?
„Motinėlė keičiama, jei jūsų turima šeimyna jums kuo nors netinka, nes kokia motinėlė, tokia ir šeimyna. Pavyzdžiui, jei bitutės piktos, mažai neša medaus, mažai perų arba labai spiečia, kas šiais metais ypač aktualu,“ – sakė Pasvalio krašto bitininkas Aurelijus Simonaitis.
Kadangi šie metai išsiskyrė dideliu spietimu, dažnas džiaugėsi atskridusiu spiečiu ir nauja šeimyna.
Besidžiaugiantiems šia dovana, reikia priminti, kad norint jog atskridusios bitelės būtų darbščios, ramios ir nespiestų kitais metais, reikia pasikeisti motinėlę, kurias įsigyti rekomenduojama iš patikrinto ir patikimo veisėjo, pas kurį galima pasirinkti pagal savo lūkesčius. Vieni ieško ramesnių ir našesnių, kitiems norėtųsi atsparesnių ligoms ar gebančių pasiimti medutį iš įvairesnių augalų.
Prieš įsigyjant motinėles, būtina pasidomėti kuo jūsų rūšis išsiskiria ir ar tai tos savybės, kurių reikia jūsų bitynui. Lietuvoje paplitusios kelios pagrindinės rasės:
Vietinės (A.m. mellifica) – už kitas stambesnės. Tamsios piktos bitės. Jas bitininkai dažnai pastato prie įėjimo į bitynus, nes jos puikūs sargai ir kadangi renka tirštesnį nektarą, jų labai skanus medus.
Kaukazo kalnų pilkosios (A.m.caucasica) – raudonųjų dobilų bitės, nes turi ilgiausius straublelius. Nepiktos, ramios.
Karnika (A.m.carnica) – tai Europos bitės. Bitės vidutinio ramumo. Anksčiau už kitas pradeda auginti perus, todėl iš pavasario šeimos greičiau sustiprėja. Labiau už kitas linkusios spiesti.
Bakfasto (A.m. Bucfast) – tai savo savybėmis artimos Karnikos bitėms, tačiau ramesnės ir lėčiau stiprėja pavasarį. Lietuvoje pradėtos veisti nelabai senai, tačiau greitai pamėgtos mūsų bitininkų dėl savo našumo ir ramaus būdo. Spiesti nėra linkusios, bet nemėgsta skersvėjų ir yra lepesnės.
Italijos (A.m.ligustica) – stambesnės (pailgos), gelsvesnės. Nepiktos. Perus auginti pradeda anksti ir augina visą vasarą (gausios šeimos). Vidutinio spietlumo, bet žiemoja blogiau. Linkusios vagiliauti.
Na ir žinoma visų rūšių mišrūnės, kurios atsineša savo įvairių savybių.
Įsigiję motinėlę, nepamirškite jos tinkamai pažymėti. Nors dabartiniai bitynai/ veislynai dažniausia motinėles jau būna sužymėję, tačiau jai įsigijote nepažymėtą bitelę, tai padaryti turite patys pagal tų metų spalvą. Šiais metais motinėlės žymimos žaliai. Pažymėti reikia tam, kad ji nepasimestų avilyje tarp kitų bičių ir ją visada lengvai rastumėte. Skirtingos spalvos skirtingais metais yra priskiriamos tam, kad žinotumėte motinėlės įveisimo metus ir jos amžių. Atkreipkite dėmesį į tai, kad įsigyjamos motinėlės tikrai būtų apvaisintos, nes kitu atveju, ji susiporuos su jūsų turimų bičių tranu ir naujoji šeimyna gali neatitikti jūsų lūkesčių.
„Dar nevėlu suskubti pasikeisti motinėlę ir kitais metais jau galėsite džiaugtis ramia ir produktyvia šeimyna. O jei susiruošėte tik dabar formuoti naujas šeimas, jums bus būtina jas maitinti, kad jos dar spėtų iki rudens sustiprėti ir suformuoti tinkamo stiprumo šeimą, galinčią sėkmingai peržiemoti“, – linkėdamas sėkmingo bitininkavimo, sakė bitininkas A. Simonaitis.
