Aukšta metalinių konstrukcijų tvora su mūro stulpais ir tujų gyvatvorė paslaptingąjį statinį slepia nuo praeivių akių, o įkyresnius smalsuolius atbaido ant stulpų sukabintos vaizdo stebėjimo kameros. Prie kiemo vartų nelauktus svečius pasitinkanti telefonspynė taip pat turi savo vaizdo kamerą.
Ties pakrante tvoros baigiasi už maždaug 5 metrų nuo vandens, bet praeiti palei vandenį sugebėtų ne kiekvienas – saugo už žmogų aukštesni spygliuoti krūmai. O ta dalis, kuri teoriškai turėtų būti prieinama visiems, nuo likusio kiemo prieš porą metų, kai vietos opozicija čia rengė Vijūnėlės pikniku vadinamą akciją, dar papildomai atitverta statybine tvora.
Iki jos prasibrovę pro krūmus kurorto svečiai pranešė pastebėję pirmuosius Vijūnėlės dvaro ardymo požymius. Patikrinus jų praneštą žinią, paaiškėjo, kad tikrai keliose vietose jau nuardyti stogo pakalimai ir išmontuota kažkokia įranga, veikiausiai – apsauginių žaliuzių valdymo varikliukai. Liko tik laidai su jungtimis.
Vidiniame Vijūnėlės dvaro kieme vaizdas nesikeičia visą vasarą – tebestovi tas pats stambiagabaričių atliekų konteineris ir žvyro krūva, tik žolė reguliariai nupjaunama.
Kur kas daugiau judėjimo galima pamatyti parko dalyje prie vos už kelių šimtų metrų nuo Vijūnėlės dvaro esančio Druskininkų savivaldybės mero Ričardo Malinausko namo. Ant žolės iškylauja savivaldybės paslaugų ūkio įmonės darbininkai, traktoriukas skuta veją, o varteliai į tariamai bešeimininke tvora, kurios griovimą viena nuo kitos stumdo įvairios tarnybos, aptvertą valstybinės žemės dalį pasipuošė užrašu apie esą pavojingą tvenkinio krantą.
Pasak naujienų agentūros BNS, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praėjusią savaitę nutarė netenkinti Vijūnėlės dvaro savininkų ir Druskininkų savivaldybės prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) išnagrinės pastato savininko verslininko Žilvino Povilonio peticiją.
LAT jau prieš dvejus metus nusprendė, kad Vijūnėlės pastatas turi būti nugriautas. Teismas tuomet konstatavo, kad pastačius gyvenamosios paskirties pastatą kurorto apsaugos zonos antrojoje juostoje buvo pažeisti Lietuvos įstatymai, tačiau pastatas nėra nugriautas iki šiol.
Vijūnėlės dvaro savininkui Ž. Poviloniui, Druskininkų merui Ričardui Malinauskui ir jo patarėjui Aivarui Kadziauskui įtarimai yra pareikšti teisėjų korupcijos byloje. R. Malinauskas įtarimus vadina nepagrįstais ir sako, kad teisėsaugai daromas politinis spaudimas. Teisėjų korupcijos byloje nagrinėjamas ir epizodas, kad Vijūnėlės dvaro byloje galėjo būti mokami kyšiai.
Pastatas Druskininkų centre, vietos gyventojų pramintas Vijūnėlės dvaru, kurortinėje zonoje pradėtas statyti 2013 metais.
Statybai reikalingus leidimus davė Druskininkų savivaldybė ir vietos žemėtvarkininkai. Iš pradžių šis turtas priklausė alytiškiui, vienos saugos įmonės apsaugininkui Romui Baranauskui, vėliau – kauniečiams sutuoktiniams Žilvinui ir Zinai Poviloniams.