Paklaustas, kodėl nepalaikė V. Rupšio kandidatūros, A. Šimas priežasčių atskleisti nepanoro.
„Norėčiau pasilikti sau. Nekomentuosiu. Turėjau šiokią tokią priežastį. Tai yra asmeninė informacija“, – kurį laiką patylėjęs pasakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys.
Kitas LVŽS frakcijos narys V. Rinkevičius buvo kiek kalbesnis. Jo teigimu, esą jis girdėjo ir jam nepatikusių atsiliepimų apie V. Rupšio charakterį.
„Įvairių nuomonių girdėjau – ir gerų, ir labai gerų, ir vidutiniškų. Tai apibendrindamas ir pasirinkau tokį variantą. (...) Pavyzdžiui, karjeros siekimas toks labai jau prisitaikant prie įvairių aplinkybių, ne prie savo vienos linijos, nuo konjunktūros“, – sakė Seimo narys, paminėdamas, kad tokią nuomonę yra girdėjęs iš „karininkų kolegų“.
„Tokio aukšto lygio pareigūnas kaip kariuomenės vadas, jis turi būti labai ir morališkai tvirtas, ir turėti labai tvirtą poziciją, kurios jokie politiniai vėjai negalėtų pakreipti“, – tikino Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos narys.
Paminėtina, kad kiti Seimo nariai, pavyzdžiui, opozicijos lyderė, liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen, konservatorių frakcijos atstovas Laurynas Kasčiūnas, Mišrios Seimo narių grupės narys Mindaugas Puidokas ir kiti prieš balsuojant atvirai reiškė paramą V. Rupšiui.
ELTA primena, kad ketvirtadienį Seimas naujuoju kariuomenės vadu paskyrė prezidento Gitano Nausėdos teiktą V. Rupšį. Už jį buvo 104 Seimo nariai.
52-ejų V. Rupšys tarnybą krašto apsaugos sistemoje pradėjo 1990 m. Jo biografijoje – esminės visų lygių vadovaujamos pareigos Lietuvos kariuomenėje: karininkas tarnavo būrio, kuopos, bataliono ir brigados vadu.
Karininko išsilavinimą V. Rupšys įgijo jau nepriklausomoje Lietuvoje. Baigęs Lietuvos karo akademiją (1996), tobulinosi užsienio šalių ir tarptautinėse karinio rengimo institucijose. Jis yra Baltijos gynybos koledžo (Estija, 2006) ir Sausumos kariuomenės karo koledžo (Jungtinės Amerikos Valstijos, 2011) absolventas.
Už sąžiningą ir pavyzdingą tarnybą V. Rupšys apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, Lietuvos kariuomenės medaliu „Už pasižymėjimą“, Lietuvos kariuomenės medaliu „Už nuopelnus“ ir krašto apsaugos sistemos proginiu įstojimo į NATO medaliu, kitais apdovanojimais, padėkomis, vardinėmis dovanomis.
Už ypatingus nuopelnus Vokietijos ginkluotosioms pajėgoms 2017 m. generolas majoras apdovanotas Vokietijos Federacinės Respublikos gynybos ministro Bundesvero auksiniu garbės kryžiumi.
Manoma, kad dabartinis kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas baigęs kadenciją prisijungs prie G. Nausėdos patarėjų komandos.