Sergamumo skarlatina pakilimas (2008–2017 m.) stebimas ir kitose šalyse. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje 2015 - 2017 m. laikotarpiu buvo registruojama daugiau kaip 16 tūkst. ligos atvejų kasmet, kai ankstesniais metais – tik po 3–4 tūkstančius. Šio padidėjimo priežastys nėra išaiškintos.
Skarlatina – ūminė užkrečiama liga, pasireiškianti karščiavimu, intoksikacija, tonzilių uždegimu bei kūno bėrimu. Šią ligą sukelia beta hemolizinės Streptococcus pyogenes bakterijos, žinomos kaip A grupės streptokokai. Nors liga dažniausiai susijusi su gerklės infekcija, ji gali pasireikšti ir kitomis formomis: žaizdų infekcija, sepsiu po gimdymo.
Skarlatina dažniausiai užsikrečiama sąlyčio metu su sergančio žmogaus seilėmis, nosies gleivėmis ar įkvėpus lašelių, kuriuos infekuotas asmuo skleidžia kosėdamas arba čiaudėdamas. Užsikrėsti galima geriant ar valgant iš sergančio asmens stiklinės, lėkštės ir panašiai. Pagrindinis infekcijos šaltinis yra streptokokais infekuoti asmenys – ligos pasireiškimo požymių neturintys bakterijų (užkrato) nešiotojai ar sergantieji skarlatina. Negydomas asmuo, sergantis skarlatina, kitus gali užkrėsti 2–3 savaites. Jei vartojami antibiotikai, užkrečiamasis laikotarpis sumažėja iki 24 val. Ligai būdingas karščiavimas (39–40oC), krečia šaltis, skauda gerklę, sunku ryti, skauda pilvą, kartais vemiama, atsiranda bėrimas. Odos bėrimas prasideda nuo krūtinės galūnių link, parausta veidas, būdingas požymis – „braškinis/avietinis“ liežuvis ir kiti simptomai.
Skarlatina dažniausiai diagnozuojama vaikams. ULAC duomenimis, 2018 m. dauguma – 94 proc. – skarlatinos atvejų buvo nustatyta vaikams iki 9 metų.
Skiepų nuo skarlatinos nėra. Pagrindinės skarlatinos prevencijos priemonės yra nespecifinės: rankų higiena, kosėjimo, čiaudėjimo etiketo laikymasis.
