„25 procentus nuo visos žalos ekonomikai dėl eismo įvykių, pagal kaltininkų amžių, sudaro nuo 25 iki 34 metų amžiaus vairuotojų kaltė ir beveik 20 proc. iki 24 metų vairuotojų kaltė, tai galima sakyti, kad trečdalis avarijų kyla dėl vairuotojų iki 30 metų amžiaus kaltės“, – įžvalgomis dalijosi Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyresnioji specialistė Marija Kazanovič.
Avaringiausi – jauniausi
Remiantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos statistika nuo 2014 iki 2017 metų avarijų metu daugiausia nukentėjo jauni automobilių vairuotojai ir keleiviai iki 24 metų.
Tiesa, pareigūnai atkreipė dėmesį ir į tai, jog jaunų žmonių avaringumas didelis ne tik tarp automobilių, bet ir tarp motociklų vairuotojų. Remiantis minėta statistika, tuo pačiu laikotarpiu, daugiausia nukentėjo vairuotojai nuo 25 iki 34 metų amžiaus. Specialistai teigė, jog tokio amžiaus žmonių avaringumas didžiausias, nes būtent nuo 24 metų galima įgyti teisę vairuoti galingiausius motociklus.
Situacija keičiasi kas dešimtmetį
Pažvelgus į vairuotojų avaringumą pagal vairavimo patirtį, taip pat išryškėja itin įdomi tendencija. Duomenys rodo, kad daugiausiai avarijų padaro vienerių metų vairavimo patirtį turintys eismo dalyviai. Tačiau taip pat labai įdomu tai, kad statistikos kreivės smarkiau į viršų šokteli kas dešimtmetį, t. y., į eismo įvykius dažniausiai patenka iki vienerių, vienerių ir virš 40-ies metų vairavimo stažą turintys vairuotojai.
Beje, pareigūnai teigė, jog jaunų vairuotojų negalima išskirti kaip eismo dalyvių grupės, labiausiai toleruojančios vairavimą išgėrus. Anot pareigūnų, atvejų, kai jauni vairuotojai prie vairo sėda neblaivūs, nėra dažni, tačiau jų nėra ir mažai.
Avaringumą lemia ir kiti veiksniai
Pareigūnai ir psichologai pabrėžė, jog dažniausia jaunų vairuotojų avaringumo priežastis – ne suvartotas alkoholio kiekis prieš sėdant prie vairo, o blaiviu protu pasirinktas pernelyg didelis greitis. Važiuodami greitai vairuotojai nesugeba įvertinti pavojų, o pasikeitus eismo sąlygoms ar atsiradus kliūčiai kelyje, nespėja į tai sureaguoti tinkamu metu.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Psichologijos katedros docentė Laura Šeibokaitė yra sakiusi, jog žmogaus smegenų dalis, atsakinga už svarbių sprendimų priėmimą, formuojasi iki 25 metų. Todėl pažvelgus į statistiką, galima teigti, kad jaunų vairuotojų avaringumą lemia ne tik sąmoningai atlikti veiksmai, bet ir fiziologija. Kitaip tariant, jauni vairuotojai ne visada sugeba įvertinti savo pasirinkimus ir pasirinkti teisingai.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.
