Kaip DELFI pasakojo Vilniaus miesto vicemeras Vytautas Mitalas, šiuo metu ieškoma alternatyvų. Tačiau padėtis tokia prasta, kad, svarsto jis, mokytojus į sostinę gali tekti atsivežti iš regionų.
Savo ruožtu patys mokytojai tikina, kad kolegos paprasčiausiai pereina į privačias mokyklas, kur iš karto gauna dvigubai didesnį atlyginimą. Jie įspėja – tik laiko klausimas, kai su žiburiu ieškosime ir ugdymo įstaigų direktorių.
Išvardijo probleminius taškus: į mokyklas netilpo 36 vaikai
„Baigiasi priėmimas į mokyklas Vilniuje. Niekas neliks be mokslo, bet labai lengva nebuvo. Šiuo metu dar yra 5 pirmokai, 30 penktokų ir 1 devintokas, kurie rinksis iš galimų alternatyvų iki rugpjūčio vidurio. Su visais savivaldybės administracija asmeniškai susisiekė, jie galimybes žino“, – liepos pradžioje problemą įvardijo V. Mitalas.
Anot vicemero, didžiausias iššūkis užtikrinti galimybę vaikams lankyti mokyklą arti namų yra Pilaitėje. Dviem pirmokų klasėms bus organizuojamas papildomas transportas, vaikai bus pervežami į Ryto progimnaziją.
„Bandysime tartis, kad būtų kaip įmanoma patogiau ir moksleiviams, ir tėvams nuvežti į Karoliniškėse, gana netoli, esančią Ryto progimnaziją. Padėti su transportu stengsimės ir vaikams, kurie gyvena minėtai progimnazijai priskirtoje teritorijoje, bet, fiziškai, Pilaitės rajone“, – kalbėjo vicemeras.
Problema – ir Tolminkiemyje, tačiau čia esą sparčiai į priekį juda gimnazijos projektas. Priestatas statomas ir prie Gabijos gimnazijos, esančios Pašilaičiuose. Panašų priestatą norima sukomplektuoti ir prie Vilnies pagrindinės mokyklos Pavilnyje.
Mokinių – daugiau nei leidžia higienos normos
Kitas probleminis taškas – Balsiai. Čia juntamas poreikis formuoti daugiau nei šešias pirmas klases, tačiau tėvai su tokiu sprendimu nesutinka, argumentuodami šią poziciją keliomis priežastimis. Tarp jų – ir „antrosios pamainos“ baimė. Tokiu atveju pirmokams pamokos prasidėtų ne ryte, o po pietų.
„Kadangi šiemet netoli Balsių progimnazijos, keli šimtai metrų, buvo įrengtos spec. patalpos ugdymui, kuriose vyko įvairi popamokinė veikla, mes siūlėme tas patalpas pritaikyti pradinukams – vienoje patalpoje įrengti klasę, kitoje – kūno kultūros kabinetą, vadinkime. Tačiau mokyklai ir jos bendruomenei toks variantas kategoriškai netiko“, – apgailestavo V. Mitalas.
Anot jo, galiausiai kelių mokinių tėvai nusprendė pasirinkti kitas mokyklas, dar 4 – 5 moksleiviai prisijungė prie jau sukomplektuotų pirmų klasių. Pastarosiose šiuo metu yra po 27 mokinius. Higienos normose nurodoma, kad mokinių klasėse neturėtų būti daugiau nei 26.
„Priėmimas į mokyklas vyksta trimis etapais. Šiuo metu kalbame apie trečią etapą, prasidėjusį nuo liepos 1 dienos. Su tais tėvais, kurie dar nepasirinko ar dėl vienų, o gal kitų priežasčių atsisakė pasirinkti mokyklas, yra susisiekta ir jie kartu su mokyklomis ir savivaldybe ieškos jiems tinkamiausių sprendimų“, – nurodė Vilniaus vicemeras.
Mokyklą mato pro langą, tačiau vaikas negali į ją patekti
Savo ruožtu Lietuvos tėvų forumo tarybos narys Kęstutis Mikolajūnas atkreipė dėmesį į tai, kad po nepriklausomybės paskelbimo Lietuvoje buvo pastatyta vos viena kita mokykla.
„Vilnius plečiasi, bet dauguma mokinių vaikšto į senas mokyklas, statytas dar sovietmečiu. Ir pats miestas dabar toli gražu ne toks, koks buvo anais laikais. Tokie rajonai kaip Pilaitė, Santariškės tiesiog neturi mokyklų“, – pastebėjo jis.
Pasak jo, savivaldybė bando reguliuoti mokinių srautą, mokyklos skiriamos atsižvelgiant į vaiko gyvenamąją vietą, tačiau realybėje tai neveikia taip, kaip turėtų. Pavyzdžiui, tėvai gudrauja savo gyvenamąją vietą įregistruodami toje teritorijoje, į kur esančią mokyklą nori pakliūti, ir vis tiek turi pirmumo teisę.
„Nėra blogai, kad mokyklos konkuruoja, tačiau tai lemia tokius dalykus, kad tėvai pro langus mato mokyklos kiemą, tačiau jų vaikai turi eiti į kito rajono mokyklą. Arba priskirta ta mokykla, į kurią viešuoju transportu važiuoti reikia bent su dviem persėdimais“, – sakė K. Mikolajūnas.
Vilniui dar trūksta daugiau nei 160 mokytojų, didžiausia bėda – dėl pradinio ugdymo
„Vilniui vis aršiau ima trūkti mokytojų. Liepos 1 d. duomenimis, Vilniui trūksta daugiau nei 160 mokytojų. Pradinio ugdymo mokytojų poreikis – 44, lietuvių kalbos mokytojų – 27, anglų kalbos – 20, priešmokyklinio ugdymo pedagogų – 19, matematikos – 18, muzikos – 11, informacinių technologijų – 9, istorijos – 9“, – antrą Vilniaus miesto švietimo problemą įvardijo V. Mitalas.
Paklaustas, kodėl didžiausia problema susijusi su pradinio ugdymo mokytojais, vicemeras nurodė, kad tai lemia augantis pradinukų skaičius.
„Reikia žiūrėti ir į valstybės politiką – ką daro Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kad mokytojas būtų deramai aprūpintas, turėtų laisvę darbe, galėtų profesiškai tobulėti, jam už darbą būtų tinkamai atlyginta? Man atrodo, vis dar nepakankamai susirūpinta tokia aktualia tema kaip mokytojo profesijos prestižas“, – kalbėjo pašnekovas.
Mokytojus žada vežtis iš kitų regionų
Vilniaus vicemeras nurodė, kad šiuo metu plečiama ir finansuojama „Renkuosi mokyti“ programa. Į mokyklas esą žadama privilioti įmonių vadovų, psichologų, antropologų, architektų, IT ir telekomunikacijų specialistų, menininkų ir kitų sričių praktikų.
„Tačiau tai tenkins tik dalį poreikių. Kita dalis – nežinau, gal reikės organizuoti mokytojų atvežimą iš kitų regionų. Tiesą sakant, apie tai dabar diskutuosime su kolegomis“, – prasitarė jis.
Pasidomėjus, ar tokiu atveju mokytojams bus siūlomos papildomos skatinimo priemonės, pavyzdžiui, būstas, V. Mitalas patikino, kad konkrečių pasiūlymų dar nėra.
„Vilniaus miesto savivaldybė, pripažįstu, čia turi labai ribotus resursus – kompensuoti tą dalį veiklų, kurių nepadaro Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Vilniaus miesto savivaldybė primoka darželių auklėtojoms, nes jų trūkumas taip pat didelis, primoka šeimos gydytojams ir slaugytojams pirminės sveikatos priežiūros grandyje, nes norime, kad žmonės dirbtų čia, Vilniuje. Ar mes galėsime mokytojams analogišką modelį, pasakyti šiuo metu labai sunku“, – nurodė V. Mitalas.
Tėvų forumo atstovas: mieste dirbantys mokytojai atrodo labiau pavargę
K. Mikolajūno teigimu, iki šiol Vilniaus miestas labai sėkmingai naudojosi Vilniaus rajone gyvenančių mokytojų paslaugomis, tačiau tai nesitęs amžinai.
„Pakalbėjus su mokytojais tampa aišku, kad rajonuose jie jaučiasi geriau, nes mieste gyventi brangiau, darbo daugiau, o algos nėra atitinkamai didesnės. Mieste dirbantys mokytojai atrodo labiau pavargę. Pedagogo profesija nėra patraukli ir tai problema ne tik Vilniuje, o visoje Lietuvoje. Tik savivaldybės pastangų išspręsti šią problemą neužtenka“, – sutiko tėvų forumo atstovas.
Anot pašnekovo, liūdna, tačiau mokytojas, atėjęs iš programos „Renkuosi mokyti“, šiandien yra visa galva aukščiau už baigusį pedagogikos studijas universitete.
„Mokytojų rengimas Lietuvoje yra sugriuvęs arba sugriautas. Lietuvos edukologijos universitetas (LEU) uždarytas, na, ir taip jis toks jau buvo... Nežinau, kaip pasakyti gražiau. Numatyti trys rengimo centrai, neaišku, kokie... Tragiška. Blogiau nei tragiška su mokytojų rengimu“, – pozicija dalijosi jis.
Išvilioja privačios mokyklos: siūlo dvigubai daugiau
Savo ruožtu Lietuvos pradinio ugdymo mokyklų atstovų asociacijos prezidentė Aušra Burbienė DELFI sakė, kad mokytojų trūkumo problema Vilniuje paaštrėjo dėl augančio gyventojų skaičiaus. Be to, pridūrė ji, steigiasi labai daug privačių mokyklų.
„Aš manau, kad didelė dalis mokytojų pereina dirbti į privačias mokyklas. Mokytojai yra išviliojami pasiūlant didesnį darbo užmokestį. Žinau, kad bent jau šiandien jos siūlo 1000 eurų „į rankas“, praktiškai, pradedančiam mokytojui. Pateiksiu pavyzdį – turintis darbo stažą mokytojas valstybinėje mokykloje gauna 700 eurų atlygį „į rankas“. Jei Vyriausybė skubos tvarka nieko nekeis, iš tikrųjų, nežinau, kas mokys vaikus“, – įspėjo ji.
Pasak A. Burbienės, padalinus LEU, pradinių klasių mokytojai pradėti ruošti vos nuo pernai, tad studijas jie baigs tik po trejų metų. Be to, dar neaišku, ar visi 20 studentų ir dirbs mokytojais.
„Kai žmonės sužino, kad po ketverių metų studijų jie gaus 500 eurų, vargu, ar iš 20 būsimųjų mokytojų kas eis dirbti į mokyklą. Maža to, nėra jokių prioritetų niekur, tėvų reikalavimai – beprotiškai dideli (jie galvoja, kad, jei vaikas negeba kažko, blogas mokytojas), nėra tėvų atsakomybės, pretenzijų pilni, viskas sukrauta mokytojui. Nėra pagarbos mokytoju ir visuomenėje, Vyriausybė nieko nedaro“, – sistemos problemas vardijo pašnekovė.
Siūlo mokytojams skirti būstą
Pastebėjus, kad Vilniaus miesto savivaldybė šią problemą žada spręsti aktyviau bendradarbiaudama su „Renkuosi mokyti“ programos atstovais, pradinio ugdymo mokyklų atstovė sakė, kad tai skatina kelti klausimą, ar tikrai mokytojų ugdymui vis dar turime gaišti ketverius metus.
„Valstybei reikėtų galvoti ne tik apie pedagogų darbo užmokestį, bet prisiimti ir įsipareigojimus. Jei žmogus už valstybės pinigus įgyja pedagogo kvalifikaciją, jis privalo dirbti mokykloje bent dvejus ar trejus metus. Gal išgelbėtume tada situaciją, kol išugdysime naują mokytojų kartą, kol pakelsime darbo užmokestį“, – siūlė ji.
A. Burbienės teigimu, kitas situacijos sprendimo būdas – socialiniai būstai. Jei mokytojų taip trūksta, gal vertėtų svarstyti galimybę jiems pasiūlyti gyvenamąją vietą, kai nereikia mokėti nuomos, tik komunalinius mokesčius.
„Kodėl asocialiems asmenims duodami būstai, o mokytojams ne? Jei mokytojas – prestižinė specialybė? Jei prioritetas – švietimas? Vežti mokytojus iš regionų, man atrodo, nenormali idėja. Na, įsivaizduokite, važiuoja iš kokių Kėdainių? Jei duos būtą, persikraustys ir gyvens. Čia ne statybininkai, kurie gyvena bendrabutyje, pastato namą ir išvažiuoja, sutartis nėra terminuota“, – priminė ji.
Tuoj su žiburiu ieškosime ir mokyklų direktorių
A. Burbienės teigimu, tik laiko klausimas, kai su žiburiu ieškosime ir mokyklų direktorių.
„Kiek aš žinau, apie 60 mokyklų birželį paskelbė konkursus, norinčių neatsiranda. Jei sulaukia vienintelio pretendento, džiaugiasi steigėjai, priimamas dirbti vadovas be jokio konkurso. Manau, metų klausimas, kada nebeliks ir mokyklų vadovų – įvestos atestacijos, kadencijos...“, – įžvalgomis dalijosi ji.
Pašnekovės teigimu, dirbti mokyklos direktoriaus pavaduotoju yra daug paprasčiau – mažiau atsakomybės, nėra jokių konkursų, o darbo užmokestis praktiškai toks pat.
„Mes apie tai kalbame penkerius metus. Tokia pati situacija – ir su gydytojais. Nuvažiuokite į priėmimo skyrių Vilniuje – vienas budintis tikras gydytojas, dirba rezidentai ir studentai. Gydytojai emigruoja, nėra, kam dirbti, nes darbo užmokestis – neadekvatus“, – kas gali laukti švietimo, pavyzdį pateikė ji.
